Parlamento balsavimai rodo, kad vidutiniškai 35-40 deputatų buvo prieš šias įstatymų pataisas – visos opozicinės politinės jėgos.
Šį įstatymų paketą Saeima priėmė praėjus trejiems metams po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kuriame pabrėžiama valstybės pareiga apsaugoti tos pačios lyties partnerių šeimas.
Iki šiol keli bandymai teisiškai įtvirtinti nesusituokusių porų bendrą gyvenimą buvo nesėkmingi. Pagrindiniai prieštaravimai kilo iš to, kad tokios pat teisės būtų taikomos ir tos pačios lyties poroms. Per 24 metus tai jau devintas kartas, kai partnerystės pagrindai įtraukiami į parlamento darbotvarkę.
Partnerystės įstatymo esmė
Naujosiose Latvijos partnerystės įstatymų nuostatose numatyta, kad du suaugę asmenys, kuriuos sieja artimi asmeniniai santykiai, kurie turi bendrą ūkį ir ketina juo rūpintis, prižiūrėti ir remti vienas kitą, galės sudaryti partnerystę notarine sutartimi.
Susituokę asmenys, giminaičiai, broliai, seserys, pusseserės, pusbroliai ir pusseserės negalės sudaryti partnerystės. Duomenys apie partnerystės sudarymą ir pasibaigimą bus įrašomi į fizinių asmenų registrą.
Sudarius partnerystę, vienas partneris turės teisę priimti sprendimus, susijusius su kito partnerio gydymu, jeigu jis ar ji negali savimi pasirūpinti ar laisvai išreikšti savo valios, taip pat gauti informaciją apie partnerį iš gydymo įstaigų. Pakeitimai taip pat leis partneriams gauti socialines garantijas.
Partneryste nesiekiama pakeisti santuokos ar prilygti jai.
Nors įstatyme teigiama, kad partnerystė nėra tapati santuokai, opozicijos parlamentarai ne kartą pavadino šį reguliavimą surogatu, „santuokos plagiatu“, „santuokos interpretacija“, „santuokos klonu“ ir bandymu apeiti Konstitucijos nuostatą, kad santuoka yra vyro ir moters sąjunga, taip pat pirmuoju žingsniu siekiant leisti tos pačios lyties poroms įsivaikinti vaikus.
Opozicijos parlamento nariai pabrėžė, kad reglamentu siekiama būtent įteisinti tos pačios lyties asmenų santykius.
Dar prieš svarstant visų įstatymų pataisas opozicija paskelbė, kad prašys prezidento stabdyti jų įsigaliojimą, kad galėtų surinkti parašus atitinkamam referendumui inicijuoti.
Latvijos parlamentui ketvirtadienį priėmus Partnerystės įstatymą, Laisvės partijos vadovybė tikisi panašių sprendimų ir Lietuvoje.
„Nuostabi žinia ir viltis, kad prisijungsime prie savo kaimynų pergalėje už žmogaus teises“, – feisbuke ketvirtadienį paskelbė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Partijos vicepirmininko Vytauto Mitalo teigimu, jis dės pastangas, kad Lietuva pasektų šiuo pavyzdžiu.
„Valio braliukams! Lietuvoje tai pasiekti liko paskutinė – priėmimo stadija. Darysiu viską, kad šis pavyzdys lemtų pokytį ir Lietuvoje“, – taip pat feisbuke paskelbė V. Mitalas.
Visgi kol kas Seime su LGBT bendruomene susiję klausimai kelią skinasi sunkiai. Antradienį Seimas po pateikimo nepritarė įstatymo pataisai, kuria siūloma atsisakyti nuostatos, pagal kuria informacija apie tos pačios lyties asmenų santykius priskiriama prie žalingos nepilnamečiams. Galiausiai nutarta šią iniciatyvą atmesti.
Tai sukėlė Laisvės partijos atstovų pasipiktinimą. Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius konstatavo, kad Vyriausybė nebeturi šios parlamento daugumos pasitikėjimo.
Seime įtampas vis dar kelia ir civilinės sąjungos projektas. Gegužės mėnesį Lietuvos parlamentas po svarstymo pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, Seimo nariai turės balsuoti dar kartą.
Įstatymą skeptiškai vertina ir jo palaikyti nesutinka dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje.
Savo ruožtu, Laisvės partija kritikuoja tokius politikų pasisakymų ir net svarsto blokuoti kai kurias TS-LKD iniciatyvas, nes šie, Laisvės partijos nuomone, nerodo pakankamai pastangų įtikinti abejojančius partiečius balsuoti už Civilinę sąjungą.
