Mitinge dalyvaujantys apie 500 asmenų protestuoja prieš gyvenamųjų būstų apmokestinimą, kuris, kaip teigiama, būtų nustatytas pagal „apgaulingas medianas“ ir neatsižvelgtų į naujai miestuose statomų gyvenamųjų namų butų kainas. Anot mitinguojančių, toks apmokestinimas gali būti prilygintas „faktiniam nuosavybės nusavinimui“.
„Grįžta reketas NT mokesčių pavidalu“, „Ateityje NT mokestis = benamis žmogus“, „Pareigūne apgink Lietuvos ateitį, o ne šaikos savivalę!“ – tokius ir panašius plakatus rodė mitinguojantys asmenys.
Taip pat mitingo metu plazdėjo Lietuvos vėliavos, vėliavos su Vyčiu, Gediminaičių stulpais, Žemaitijos ir Biržų regiono simboliais, „antrosios Lietuvos“ simbolika.
Mitingo dalyviai skandavo: „Seimą lauk!“, „Seimas vagys!“, „Seimo vagis lauk!“.
Mitingą organizuoja Raimondas Šimaitis, „Facebook“ paskyroje prisistatantis kaip „ne politikas“, prie mitinguotuojų atvežimo į Vilnių iš kitų Lietuvos miestų ir regionų prisidėjo Šeimų sąjūdžio aktyvistas, politikas Artūras Orlauskas.
Įvykio metu R. Šimaitis teigė, kad NT mokestis ypač paveiks neįgaliuosius, pensininkus, asmenis, gyvenančius žemiau skurdo ribos. Taip pat, pasak jo, mokestinė našta kiltų ir asmenims gebantiems susimokėti, nes vidutiniškai uždirbančiųjų asmenų pajamos nepaveja infliacijos, turto kainų augimo.
„Taip, darbingo amžiaus žmonės susimokės mokesčius, bet ką daryti žmonėms, kurie gyvena prasčiau? Statistika rodo, kad apie 20 proc. žmonių gyvena žemiau vidutinių pajamų. Tai ką reikės daryti žmogui, kuris 2026 m. gaus sąskaitą 500 eurų, o jau 2030 jis jau turės mokėti 3 tūkst. eurų,“– aiškino R. Šimaitis.
Jis taip pat tvirtino, kad didžioji dalis minimalaus NT mokesčio surinktų lėšų būtų skirta paties mokesčio surinkimui ir procesų administravimui, tad vėliau jis būtų smarkiai keliamas.
„Jeigu šiandien sumokėsite 0,05 proc., mokesčių rinkėjai pamatys, kad nieko nėra surinkta ir kels mokesčius,“ – tvirtino jis.
Ketvirtadienį Seimas turėjo galutinai balsuoti dėl NT mokesčio įstatymo pataisų, tačiau šį klausimą atidėjo.
ELTA primena, kad spalį Seime po svarstymo buvo pritarta NT mokesčio įstatymo pakeitimams. Tai yra vienas iš projektų, numatytų Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė kartu su finansų ministre Gintare Skaiste trečiadienį įregistravo NT mokesčio įstatymo patikslinimą. Jame siūloma, kad gyvenamosios paskirties būstui tarifai būtų 0,05–0,5 proc. intervale, komercinės paskirties – 0,5–3 proc. „žirklės“, o apleistam NT siūloma taikyti 0,5–4 proc. tarifą.
Valdančiosios koalicijos Laisvės partija yra pasiūliusi, kad net ir priėmus naująjį NT mokestį, leidžiantį savivaldybėms nustatyti 0,05–4 proc. mokestinį tarifą, pagrindinis gyvenamasis būstas nebūtų apmokestinamas.
Liberalai savo ruožtu siūlo NT mokesčio įstatyme numatyti tarifų „žirkles“ tarp 0,05 ir 3 proc.
Vyriausybės pateiktame NT mokesčio įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo ribą nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos.
Projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad, priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra tvirtinęs, kad dabar esanti NT apmokestinimo sąranga šalyje yra gera, tačiau jos parametrai – tobulintini. Pasak jo, dabar NT apmokestinimas veikia kaip prabangos mokestis ir jis neturėtų būti taikomas pagal savivaldybes.
