Gyvoji estetika – tai naujas terminas, vis labiau išreiškiantis poreikį kalbėtis apie žmogaus rolę paūmėjusiame skaitmeniniame pasaulyje, kur dirbtinis intelektas vis sparčiau perima kai kurias žmogaus funkcijas.
Parodoje ir ją lydinčiuose renginiuose bus keliami klausimai, kas yra gyvoji estetika ir kokia jos svarba visuomenėje, kurioje dirbtinis intelektas vis dažniau pakeičia žmogų? Ar gebame intuityviai atpažinti, kas yra organiška, sukurta gamtos ir žmogaus, o kas dirbtina, sintetiška? Kada prabyla mūsų prigimtis, o kur glūdi įsitvirtinę kultūriniai kodai? Su kokiu savimi – praeities ar ateities – turime tvirtesnį ryšį?
Ši paroda – tai kvietimas pažinti, kokią reikšmę gyvoji estetika gali turėti šiuolaikinėje visuomenėje ir net versle. Gyvoji estetika, gyvos žinios atveria nuo kultūrinių stereotipų nepriklausomus sprendimus ir sukuria erdvę tarpkultūrinėms inovacijoms, apjungiančioms ne vien skirtingas šalis, bet ir istorines, kultūrines plotmes.
Parodos patyrimą sustiprins specialiai parengta, neuroestetikos mokslo tyrimais grįsta, garsinė patirtis, atskleisianti, kaip mūsų būsenas, pasaulėžiūrą, įpročius veikia menas ir estetika, galop, kaip estetika identifikuoja mus pačius.
Pasitelkiant „Amres Art“ galerijos tarpkultūrinius meno kūrinius, bus galimybė patyrinėti, kiek mūsų patyrime dalyvauja kultūriniai kodai ir stereotipai. Remiantis neuroestetikos tyrimais sukurtas garsinis pasakojimas (vietomis virsiantis pokalbiu su savimi) atskleis, kaip mes save identifikuojame, kas labiausiai formuoja mūsų kasdienybės kultūrą bei jausmines patirtis. Tai bus pasivaikščiojimas ne tik po parodos erdvę, bet ir mūsų pačių būsenas, praeitį, dabartį ir ateitį.
Šioje parodoje bus eksponuojamas specialiai jai sukurtas dailininko, molio tinko dekoratoriaus Manto Petravičiaus sukurtas meno objektas – estetikos stalas. Šis visiškai unikalus ir inovatyvus projektas gyvąją estetiką iškelia kaip skirtingas menines išraiškas ir pojūčius apjungiantį reiškinį.
