„1939-ųjų rugpjūčio 23-ąją Sovietų Sąjunga ir Vokietija pasirašė susitarimą ir jo slaptuosius protokolus, kuriais neteisėtai pasidalijo Europą – į SSRS įtakos sferą pateko Suomija, Estija, Latvija, Rytų Lenkija ir dalis Rumunijos, o į Vokietijos – Lietuva ir Vakarų Lenkija. Tačiau netrukus, rugsėjo 28-ąją, jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Vokietija ir SSRS pasirašė sienos ir draugystės sutartį, pagal kurią Lietuva perleista Sovietų Sąjungai. Šie susitarimai nulėmė 1940 m. prasidėjusią Lietuvos okupaciją ir represijas“, – mūsų ir daugelio valstybių likimus pakeitusius įvykius vardina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys.
Taip, anot jo, buvo panaikinta Baltijos šalių nepriklausomybė, Lietuva dėl sovietinio ir nacistinio režimų nusikaltimų prarado maždaug trečdalį gyventojų, o rugpjūčio 23 d. sudarytas paktas atvėrė kelią II pasauliniam karui, nusinešusiam 50 milijonų gyvybių.
„Tad, ši data svarbi visam pasauliui“, – neabejoja pašnekovas.
1989-ųjų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias pakto pasirašymo sukaktuves, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis sudarydami gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę per visas tris šalis.
Organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas atkreipė dėmesį į tai, kad istorijos negalima pamiršti ir ją būtina žinoti, nes visa, kas įvyko prieš 84 metus, tebėra aktualu ir šiandien. Anot jo, pradėdama karinius veiksmus Ukrainoje, Rusija nepamiršo savo ambicijų ir jos per tiek metų nepasikeitė.
„Rusija ir toliau reiškia pretenzijas į kitų valstybių nepriklausomybę. Tad, paktas tebėra gyvas reikalas, mums primenantis, jog reikia kovoti už savo laisvę, erdvę ir žemę. Mums svarbu nieko nepamiršti, nes agresoriaus tikslų besikeičiantis pasaulis neįtakoja“, – sako J. Ohmanas.
Menininkai, aktyvistai, broliai dvyniai Remigijus ir Algirdas Gataveckai neabejoja, jog Baltijos kelias tapo aiškiu pasipriešinimo simboliu bei demonstracija, kaip maži gali būti galingi.
„Mums tą dvasią reikia išlaikyti. Istoriniai įvykiai įkvepia ir parodo, kad daug kas įmanoma. O pasipriešinimas gigantui yra realus, įgyvendinamas dalykas“, – sako pašnekovai.
Žinomas Lietuvos kaskadininkas ir karate čempionas Darius Petrikauskas neabejoja – Molotovo Ribentropo pakto bei Baltijos kelio metines minėti būtinai. Tai ypač aktualu kalbant apie jaunąją kartą, kuri, sportininko nuomone, gimė naujais laikais ir dažnai nepakankamai įvertina tai, kiek mūsų valstybei kainavo laisvė.
„Turime padėkoti visiems, paaukojusiems savo gyvenimus, tam, kad netaptume sovietiniais žmonėmis“, – sako P. Petrikauskas.
Tam, kad istoriniai faktai būtų dar kartą paminėti, rugpjūčio 23 d. pirmą kartą Vilniuje organizuojamas dviračių turas „Atminties takas“ kartu su parodų atidarymu prie Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus ir Tuskulėnų memoriale.
Šis ypatingas renginys kviečia visus prisijungti prie dviračių entuziastų ir kartu atrasti Vilniaus gatvių paslaptis bei istorinius akcentus.
Oficiali renginio nuoroda:
https://facebook.com/events/s/pirma-karta-vilniuje-dviraciu-/811666727174694/
