„Tai – ne apie dinozaurus, o apie dinamitą! Vis dar kuriantį, stebinantį ir turtinantį mūsų kūrybos pasaulį!“, – patikino pašnekovas, pristatydamas atvykusiuosius pas jį į svečius.
Nusipelniusius bendražygius ir kolegas G. Zujus pakvietė į Kauną, Šančius. Tai – jo antrieji, protėvių namai, kurių kieme jau ne vienerius metus organizuojami įsimintini renginiai.
„Prie šimtamečio medinuko yra visos sąlygos koncertams – scena, kėdės, draugiški kaimynai. Jie įpratę, kad kelis kartus per metus Šančių kultūros kieme vyksta veiksmas. Kartais tai buvo nemokami vakarai miestiečiams, o kartais – mūsų pasibuvimai su bičiuliais. Žinoma, pastarieji neapsieina be muzikos, tad, įrašus įkeliame į youtube kanalą – jie būna vieši, todėl prieinami kiekvienam, besidominčiam kultūros pasauliu“, – pasakoja G. Zujus.
„Dino fest“, įsitikinęs, jog būtent dabar pats tinkamiausias laikas tokiam renginiui, jis organizavo pirmą kartą. G. Zujus šypsosi – nors daugeliui jo pakviestųjų netrukus sueis ar jau prieš kurį laiką suėjo 80 metų, visi jie yra gana užimti žmonės, tad, suderinti bent daugeliui palankią datą yra tikras iššūkis.
„Kur būčiau, jei ne Gedimino kvietimas? Kurdamas rudens akvarelių ciklą V. M. Putino poezijai tęsčiau darbą prie partitūros sorpanui ir pučiamųjų kvintetui, trečią dalį. Tai padariau pertraukėlę ir atvykau į Kauną. Išvyka į kitą miestą man tapo tokiomis lyg ir atostogomis, nes į kūrybos pasaulį „keliauju“ kasdien bent po 3 valandas – iki tol, kol pavargsta mano „šratukai“, – šmaikštaudamas G. Zujaus žodžius patvirtina Lietuvos kompozitorius, populiarių kamerinių, simfoninių ir vokalinių kūrinių muzikos autorius, 84 metų Teisutis Makačinas.
Paklaustas, kokius savo karjeros įvykius laiko didžiausiais pasiekimais, nusipelnęs pašnekovas paatviravo – kūrinius, kurių kai kurie laikmetį yra aplenkę trimis dešimtmečiais. Be to, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje yra išleisti du „Muzikos kalbos“ tonai apie muzikos meno struktūros savybes, o kiekviename jų – maždaug trečdalis T. Makačino pateiktos medžiagos apie griežtąjį polifonijos arba kontrapunkto stilių bei apie laisvąjį, susietą su muzikine retorika.
Nors kolegos įvardino ne vieną Lietuvos kompozitoriaus, ilgamečio LRT lengvosios muzikos orkestro vadovo Jaroslavo Cechanovičiaus nuopelną, pats pašnekovas savo pasididžiavimu vadina Šiaulių bigbendo veiklą.
„Čia susirinko labai įvairūs žmonės – su labai įvairia muzikine istorija, su skirtingais žmogiškaisiais likimais. Ir kiekvienas yra iš jų – ir komikas, ir tragikas šitame pasaulyje. Be to, didžioji dauguma čia susirinkusių yra iš to laikotarpio, kuriomis vadinamas sovietinis. Jie išgyveno jį ir stengėsi kurti kitokį, pažangesnį skambesį. Kai kam tai tikrai pavyko“, – sako klasikinės muzikos kūrėjas, žymiausias kariljonininkas, elektroninės muzikos Lietuvoje bei TSRS pradininkas, rašęs ir roko operas Giedrius Kuprevičius.
Kitąmet 80 – ąjį jubiliejų minėsiantis garsus kūrėjas įsitikinęs, jog neretai tai, kas svarbu autoriui, neatrodo reikšminga visuomenei ar atvirkščiai.
„Pastebėjau, jog mano sukakčiai pasirodymus ruošiantys kolegos pasirenka atlikti visai kitus kūrinius nei galvojau. Tad, tai akivaizdžiausias kūrybinis disonansas tarp dviejų pusių – kuriančios ir klausančios“, – neslėpdamas geros nuotaikos kalba maestro.
Spalio pradžioje garbingą jubiliejų minės ir dar vienas iškilus kaunietis – Kęstutis Ignatavičius. Praeityje garsus muzikantas šiuolaikinėje visuomenėje žinomas kaip ceremonmeisteris, sutuokęs dešimtis tūkstančių porų.
„Mano karjera visuomet klostėsi dviem pagrindinėmis linijomis – visuomenine bei muzikine. Kuri jų svarbesnė? Abi lygiavertės, nes būtent gerų darbų darymą kitiems žmonėms laikau didžiausiu pasiekimu. Manau, jog tradicijų kurimas ir puoselėjimas galėtų būti to dalis. Kaip ir muzika – neabejotina būtinybė mūsų vidiniam pasauliui“, – sako K. Ignatavičius.
Paklaustas, kokia jo ir kolegų entuziazmo paslaptis, pašnekovas svarstė – meilė kultūrai, motyvacija būti naudingam, publikos dėmesys, smalsumas.
„Kol gyvenime yra naujų patirčių ir tu nuo jų nenusigręži, tol jaunatviškas polėkis širdies neapleidžia“, – įsitikinęs K. Ignatavičius.
Be jau minėtų garbingų svečių „Dino fest“ aplankė ir Vytautas Petrušonis, Vladimiras Teluchinas, Mikas Suraučius, Česlovas Lukenskas, Saulius Pilinkus, Edita Mildažytė, Dalia Stankevičiūtė, Povilas Jaraminas, Virgis Švabas, Artūras Puodžiūkaitis bei kiti.
