Kompozicijas menininkai atliks Vilnelės upės vagoje. Elektrofolk kantata yra naujai tėkmei atgaivintos, Vilniaus krašto dainos, kurias tarpukariu rinko ir užrašė kunigas Pranas Bieliauskas. Vilniaus katedroje vikaru ilgus metus dirbęs Pranas Bieliauskas kovojo už lietuvybės išsaugojimą, archyvavo lietuviškas dainas ateities kartoms. „Įdomu minint Vilniaus jubiliejų atrasti mažai žinomą muzikinę Vilniaus istoriją, apjungti gamtą ir meną naujam skambėjimui, tuo dalintis su miesto gyventojais ir svečiais. Taip kuriame ir išreiškiame savo jausmą Vilniui”, – pabrėžia idėjos autorė Agnė Sabulytė.
Atgimsta Vilniaus krašto dainos
Unikaliame, nemokamame koncerte – valanda liaudies dainų, fortepijono skambesio, elektronikos ir Vilnelės čiurlenimo pynės, tai atlikėjų meilė Vilniui.
„Vilnelė mena Vilniaus istoriją nuo pat atsiradimo, todėl ir dainas pasirinkome prikelti naujam skambesiui iš pačios jos vagos”, – kalba pianistas, Darius Mažintas. Koncertas stebins netradiciniu sprendimu, pakylą atlikėjams statant pačioje Vilnelės upėje. Koncerto išskirtinumas slypi ir tame, jog bendradarbiauja skirtingų žanrų atlikėjų kūrybiniai sprendimai.
P. Bieliauskas apie surinktas ir užrašytas Vilniaus krašto dainas, knygoje „Vilniaus dienoraštis“ rašė: „Man, kaipo dainos mėgėjui, daugiau rūpėjo užrašyti dainų melodijas. Ar atgaus kada nors lietuviai Vilniaus kraštą, ar ne, o seneliai išmirs ir nusineš su savimi mūsų gražias dainų melodijas į kitą pasaulį. Tuo tarpu šio krašto melodijos, kur lietuviai susiduria su slaviškomis tautomis, kur žmonių materialinė būklė skurdesnė už žemaičių ar suvalkiečių, čia ir papročiai žmonių šiek tiek kitoki, kita kultūra žemaičių, kita vilniečių. Miškai, vandenys, kalnai, karas, vargas, – visa tai veikia mūsų žmones ir tuo pačiu atsiliepia į mūsų dainų melodijų charakterį. Vilniaus krašte atrasime melodijų didžiausią įvairumą. Taigi, nesurašyti šio krašto melodijų būtų didelis mūsų tautos nuostolis. Štai dėl ko ėmiausi šito darbo, nors nebuvau tam darbui pasiruošęs".
Kaip skamba Vilnius?
Muzikiniu sveikinimu siekiama ieškoti dabartinio Vilniaus skambesio, atgaivinant senas Vilniaus krašto dainas. „Tikrai ne visi jas gerai žinome ir norisi dirbti Vilniaus krašto dainų temoje. „Vilnijos dainos“ – tarsi naujai pamatyta muzikinė Vilniaus istorija. Žiūrovas patirs tam tikrą liaudies ir klasikos, džiazo ir elektronikos miglą, kuri apgaubs klausytoją bei panardins į tam tikrą, šiandien skambantį Vilniaus dainų pasaulį. Tikrai įdomu semtis patirties iš praeities ir atgaivinti tą patirtį naujai”, – pasakoja būgnininkas Adas Gecevičius. Kūrėjai kelia uždavinį sukurti kuo gražesnes aranžuotes, sujungti jas į vientisą kūrinį, apvilkti moderniais rūbais, tam tikra šiuolaikine estetika.
Vilniaus krašto visuomenės veikėjas, kunigas Pranas Bieliauskas
Pranas Bieliauskas (1883-1957) – Lietuvos kunigas, tautosakos rinkėjas, Vilniaus krašto visuomenės veikėjas. Baigė Vilniaus kunigų seminariją, dirbo Vilniaus katedros vikaru 1911 m.- 1940 m., buvo Lietuvos mokslo draugijos narys. Rinko lietuvių tautosaką, rūpinosi labdara. Buvo lenkų valdžios kalintas, kunigavo Aušros vartų bažnyčioje, vėliau Valkininkų bažnyčioje. Sovietinės okupacijos metais persekiotas sovietinio saugumo. Palaidotas Valkininkų bažnyčios šventoriuje. Vilniaus krašte rinko tautosaką ir etnografinę medžiagą. Užrašė daugiau kaip 3000 dainų su melodijomis, pasakų, smulkiosios tautosakos. 1936 m. sudarė ir išleido rinkinį „Varguolių dainos“. Išleistos kunigo Prano Bieliausko knygos: „Iš Slabados kaimo į Vilniaus katedrą”, „Valkininkų bažnyčia ir vienuolynas”, „Vilniaus dienoraštis 1915-1919”.
Projektą iš dalies finansuoja ir globoja Vilniaus miesto savivaldybė
