Į pasimatymą su šalimi
Kartą Limoje, keliaudama iš vieno rajono į kitą su gatvėje sustabdytu taksi, patyriau nuotykį, kurį papasakojusi vietiniams draugams , matau nuostabą jų veiduose – visi tikisi kitokios pabaigos. Važiuodama taksi, bagažinėje pasidėjau lagaminą ir kuprinę su kompiuteriu, fotoaparatu ir kitais svarbiausiais daiktais. Prie savęs turėjau tik pasą, telefoną ir piniginę. Pakeliui į viešbutį pamačiau autobusų stotį, kurioje galiu įsigyti bilietus būsimai kelionei su turistais. Paprašiau vairuotojo sustoti ir palaukti, kol susitvarkysiu reikalus. Iššokau iš automobilio vairuotojui net nespėjus sureaguoti. Stotyje užtrukau apie 20 minučių, o grįžusi radau akis išpūtusį vairuotoją vis kartojantį „Loca chica!“ (isp. Išprotėjusi mergina). Jis man paaiškino, kad kitas taksistas jau seniai būtų nuvažiavęs ir aš pasielgiau labai neatsakingai palikusi visus savo daiktus automobilyje.
„Kai tu myli šalį, šalis myli tave“, – tariau aš ir padėkojau, kad išsaugojo mano daiktus. Nuo šio įvykio praėjo daugiau nei aštuoneri metai, tačiau mano meilė Peru nei kiek nesumažėjo. Aš vis dar randu naujų vietų pasimatymui su ja.
Į pasimatymą su Saule
Legenda byloja, kad tėvas Saulė ir motina Mėnulis (taip, ispanų kalboje saulė yra vyriškosios giminės, o mėnulis – moteriškosios!) turėjo sūnų Manko Kapaką (Manco Capac) ir dukrą Mama Ocllo. Jie gyveno didžiausioje Titikakos ežero saloje su visa savo nedidele kečujų tauta. Tačiau atėjus sausrai tauta kentėjo badą. Tad tėvas Saulė pasikvietė savo sūnų, įteikė jam auksinę lazdą ir tarė: „Sūnau, turi išgelbėti savo tautą. Tad keliauk ieškoti derlingų žemių – ten kur ši auksinė lazda visa susmegs ir kurk naują imperiją“. Manko Kapakas su savo žmona Mama Ocllo iškeliavo ieškoti derlingų žemių ir auksinė lazda susmigo Andų kalnų papėdėje. Čia pirmieji inkai ir įkūrė savo sostinę, pavadino ją Qosqo (liet. Pasaulio bamba).
Saulė labai svarbi ne tik inkų mitologijoje, bet ir kasdieniame gyvenime. Pagal saulės judėjimą jie skaičiavo metų laikus, žinojo, kada sėti, o kada imti derlių. Ne veltui Saulei dedikuotos šventyklos visada buvo svarbiausioje vietoje, o visi inkų valdovai puošdavosi auksu, kad savo tautai galėtų prisistatyti kaip Saulės vaikai. Iki šių dienų, kasmet birželio 24 d., Kusko miestas švenčia Inti Raimi – saulės sugrįžimo šventę. Nuo šiol naktys pradeda trumpėti ir tai tolygu krikščioniškosioms Kalėdoms.
Būti Saulės dukra man – didelė garbė. Šį titulą suteikė vietinis gidas, kuris niekaip negalėjo patikėti, jog su mano atvykimu Kusko miestas būna nušviečiamas saulės, o dievai su džiaugsmu sutinka savo dukrą.
Į pasimatymą su istorija
Mano atmintyje jau 36 apsilankymai Maču Pikču ir šiems metams šeši įėjimo bilietai jau mano kišenėje. Vieno iš apsilankymų metu, leidžiantis stačiais laipteliais, sulaukiau čia pirmą kartą apsilankiusio maorio iš Naujosios Zelandijos pasiūlymo: „Duok ranką, padėsiu nulipti“. Nenuostabu – senasis inkų miestas, įtrauktas į septynių naujųjų pasaulio stebuklų sąrašą, traukia turistus iš viso pasaulio. Miestas pradėjo kentėti nuo nevaldomų žmonių srautų: turistai grūdosi populiariausiose vietose, kad pasidarytų gražiausias nuotraukas, vietiniai susirinkdavo su puodais ir indais paiškylauti, o padūkę vaikai siekė įsiamžinti ant šimtmečius menančių sienų.
Tad laikui bėgant susirūpinta miesto išlikimu ir pradėti riboti lankytojų srautai. Net buvo pasklidusios kalbos, kad bus uždrausta vaikščioti po patį miestą, o turistai galės tik nusifotografuoti atvirukinį miesto vaizdą be tikro prisilietimo prie paslaptingos istorijos. Šiandien šios kalbos apie uždarymą yra aptilusios: ir pandemijos laikotarpis leido miestui šiek tiek atsigauti, ir buvo rastas būdas srautams suvaldyti.
Miesto paskirtis, kaip ir didžioji dauguma Peru istorijos, nėra aiški. Inkai neturėjo rašto, tad dauguma atsakymų yra interpretuojami iš surastų keramikos ar tekstilės dirbinių. Ir nieko nuostabaus, kad iškasus kokią naują puodynę, istorijos išaiškinimas gali ir pasikeisti.
Į pasimatymą su Amazone
Šiuo metu tarp pasaulio geografų vyksta diskusija – kuri gi upė yra ilgiausia pasaulyje: Nilas ar Amazonė. Nepriklausomai nuo to, kuri iš jų yra laimėtoja pagal ilgį, Amazonė laikoma didžiausia upe ir jos upės baseinas apima didžiausią plotą. Peru jus gali pakviesti ne tik į pažintį su Amazonės džiunglėmis, kur rytais galėsite stebėti beždžiones, mėlynąsias aras bei anakondas, dienomis žvejoti piranijas ir stebėti besišildančius tinginius, vakarais lydėti saulę rožinių, vienintelių pasaulyje, gėlavandenių delfinų apsuptyje, o naktimis stebėti miniatiūrines skaidrias varlytes, gigantiškas varles ar tarantulus.
Tačiau Peru turi ir aukštutines džiungles, kuriose kriokliai krenta iš beveik kilometro aukščio, o vietinės tautos buvo pasistačiusios apvalius pastatus. Gokta – vienas aukščiausių krioklių pasaulyje, jo aukštis yra apie 771 metras (Anchelio krioklys Venesueloje – aukščiausias krioklys pasaulyje – 979 m).
Į pasimatymą su kalnais
„Grįždami sustosime mano apžvalgos aikštelėje. Vairuotojas žino“, – atsakau vietiniam gidui, kai jis paklausia, kur norėsime sustoti po pažinties su svarbiausiais inkų mitologijos paukščiais – kondorais. Kolkos slėnis – viena mylimiausių mano vietų Peru, o mano apžvalgos aikštelėje yra įrengti krėslai, kuriuose ramiai galima mėgautis kvapą gniaužiančiais vaizdais.
Kolkos regionas – tobulas pavyzdys, kaip vietiniai gebėjo atrasti balansą su gamta. Įsikūrę 3 500 m virš jūros lygio ir gyvendami kalnų apsuptyje, jie gebėjo išnaudoti kalnus sukonstruodami terasas taip, kad lietaus vandenys nenuplautų jų pasėto derliaus. Šios terasos vadinamos „andenomis“, kaip Andų kalnai. Kolkos regione jų yra apie 10 000 hektarų, iš kurių beveik 70 proc. naudojamos iki šios dienos.
Į pasimatymą su spalvomis
Keliaudami po Peru tikrai nejausite spalvų trūkumo. Vietinės moterys tebedėvi spalvingus tautinius drabužius. Tačiau kai kalbama apie spalvas, visi iš karto pagalvoja apie Vaivorykštinius kalnus. Andai – jauniausi pasaulio kalnai, kuriuose gausu įvairių mineralų. Besiformuojant kalnams skirtingi mineralai susisluoksniavo tarsi sluoksniuotas pyragaitis ir vilioja keliautojus.
Populiariausias ir geriausiai žinomas – Vinikunkos kalnas. Dėl globalaus atšilimo nutirpęs sniegas ir socialiniai tinklai atvėrė šį kalną pasauliui. Nuo 2013 m. keliautojai pradėjo dalintis spalvingai dryžuoto kalno nuotraukomis ir žmonės pradėjo čia plūsti. Šiandien septynių spalvų kalną (šis kalnas turi tokią gausybę pavadinimų, kad niekas nežino, kuris pavadinimas yra tiksliausias) aplanko apie 1 500 žmonių per dieną, o prieš pusantrų metų vietinės bendruomenės net susiginčijo, kam priklauso didžiausia iš lankytojų surinktų pajamų dalis.
Tad jei išsiruošite į pasimatymą su Vinikunka, nesitikėkite ramybės ir vienumos – nuolat būsite kitų žmonių apsuptyje. Tiesa, įspūdingų spalvotų kalnų Kusko apylinkėse yra ir daugiau, tad tikrai galima rasti vietos ir ramiam pasimatymui. Ne visada būtina eiti ten, kur visi.
Į pasimatymą su ištverme
Į Peru teritoriją atvykusiems ispanams inkų pasirinkta sostinė Kuskas nelabai tiko ne tik dėl to, kad buvo toli nuo jūros, bet ir dėl europiečiams neįprastų aukščių. Kuskas įsikūręs 3 400 m virš jūros lygio, panašiame aukštyje yra ir daugiau svarbių šalies objektų: Titikakos ežeras – 3 800 m, Kolkos slėnis – 3 600 m.
Norintiesiems išbandyti savo jėgas, Peru gali pasiūlyti gausybę įvairiausių žygių. Man įspūdingiausi – du:
– Inkų keliais iki Maču Pikču. 4 dienų (3 naktų) žygis senuoju inkų keliu. Pakeliui gausybė inkų statinių, vadinamų Tambo, skirtų vietinių časkių (informacijos ir produkcijos gabentojų) poilsiui. Nors kelyje yra keletas aukštesnių perėjų (apie 4 000 m virš jūros lygio), o nakvynės tik palapinėse, žygis nereikalauja specialaus pasiruošimo. Na, o tas jausmas, kai į Maču Pikču įeini pro Saulės vartus – taip, kaip prieš 500 metų tai darė inkai – buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl grįžau į Maču Pikču po metų nuo pirmojo savo apsilankymo.
– Žygis iki Choquequirao. Šis miestas kurį laiką buvo vadinamas Maču Pikču alternatyva. Sunkiai pasiekiamas, todėl puikiai išsilaikęs ir visai neapkrautas turistų – puiki vieta tiems, kurie turi daugiau laiko ir nori išbandyti savo jėgas.
Į pasimatymą su bangomis
Pasižiūrėjus į žemėlapį, akivaizdu – Peru turi labai ilgą pakrantę. O kaip poilsis po palme?
Vis dėlto, Ramusis vandenynas nėra toks ramus, kaip teigia jo pavadinimas. Be to, šaltoji Humbolto srovė išlaiko vandenį šaltą net ir šilčiausiais metų mėnesiais. Nors vandens temperatūra yra šiltesnė šiaurinėje šalies dalyje, netoli Ekvadoro, stiprios bangos neleidžia ramiai mėgautis vandens malonumais. Užtat sukuria puikias sąlygas banglenčių mėgėjams. Čia bangos retos ir ilgos. Manoma, Peru turi ir ilgiausią susiformuojančią bangą – užšokęs ant banglentės gali nuskrosti net du kilometrus!
Na, bet jei jūs tokie, kaip aš – bangas mieliau stebite nuo kranto – tuomet irgi nenusivilsite. Peru turėsite galimybę išragauti gausybę jūros gėrybių produktų ir galėsite pasigrožėti nuostabiais saulėlydžiais!
Į pasimatymą su gastronomija
Pirmaisiais mano pažinties su šalimi metais naujai sutikti peruiečiai visuomet užduodavo klausimą: „Kaip tau mūsų maistas?“ Man tuo metu atrodė, kad Peru virtuvė sunkiai gali lygiuotis su Argentinos jautienos didkepsniais ir, maniau, jog šis vietinių didžiavimasis yra tik dėl siauro pasaulio pažinimo. Kol pati nepradėjau daugiau ragauti ir domėtis Peru virtuve...
Pastaruosius 12 metų „Best Travel Awards“ rengiamuose apdovanojimuose nominacija „Geriausia kulinarinė kryptis“ („World‘s Leading Culinary Destination“) atitekdavo Peru, tik kartą ši užleido pirmos vietos poziciją Italijai.
Nuo vandenyno gelmių iki aukštikalnių – skirtingose ekosistemose – auginami produktai užtikrina patiekalų įvairovę, o įvairių tautų įtaka sukuria skirtingus skonius. Peru virtuvės „žvaigždė“ – sevičė (isp. Ceviche) – šviežia laimo sultyse trumpai marinuota žuvis ar jūros gėrybės. Panašaus patiekalo tokiu pačiu pavadinimu paragausite ir Čilėje, Meksikoje, Ekvadore ar Kosta Rikoje, tačiau Peru jis skiriasi tuo, kad į šį patiekalą nebus įmaišyta jokių papildomų daržovių, išskyrus raudonuosius svogūnus (mano minėtose šalyse žuvis dažniausiai maišoma su pomidorais, avokadais ar kt.). Gurmanai turėtų neaplenkti restorano „Central“ – vieno iš garsiausių ne tik Peru, bet ir pasaulyje.
Patarimai
– Planuodami kelionę po Peru, turėkite omenyje, kad nors atstumai ir nėra dideli, kalnuotais keliais sugaišite daugiau laiko. Stenkitės kelionę susiplanuoti taip, kad kilimas į aukštikalnes būtų palaipsnis, o pirmomis dienomis virš 3 000 metrų nenusimatykite intensyvios programos, kad organizmas prisitaikytų prie deguonies trūkumo. Tarp tam tikrų objektų verta keliauti naktiniais autobusais – nesugaišite visos dienos kelionei ir sutaupysite pinigų viešbučiui. Tokie autobusai turi pusiau miegamus krėslus, tad po kelionės didelio nuovargio neturėtumėte jausti.
– Stenkitės ragauti patiekalų pagal regioną: pakrantėje valgykite žuvį ar jūros gėrybes, aukštikalnėse – alpakos ar jūros kiaulyčių kepsnių, džiunglėse – vaisių. Sevičės nerekomenduojama valgyti vakare – vietiniai tiki, kad žuvis būna šviežiausia iki pietų, o termiškai neapdorotas maistas sunkiai virškinamas naktį.
– Labai kruopščiai susiplanuokite kelionę į Maču Pikču. Įėjimo bilietai yra ribojami valandomis ir jei pavėluosite, jūsų nebeįleis, o vietoje naujo bilieto nenusipirksite. Be to, jei keliaujate iki Maču Pikču traukiniu – pasitikrinkite, kad traukinys atvyktų bent pusvalandžiu anksčiau, nei yra jūsų įėjimo bilietas. Be to, labai rekomenduojama vietoje pasiimti vietinį gidą – netyčia nuėję ne tuo takeliu pačiame mieste grįžti nebegalėsite ir galite likti ne tik nepamatę viso miesto, bet ir be atvirukinės nuotraukos.
– Jeigu turite galimybių, susiplanuokite žygį į kalnus. Pamatysite nuostabios gamtos ir, tikėtina, sutiksite vietinių gyventojų, kurie vis dar gyvena toli nuo civilizacijos.
– Jei po intensyvios kelionės norėsis pailsėti, rinkitės poilsį Amazonijoje: giliai džiunglėse įsikūrusiose lodžijose dažniausiai nėra interneto, elektros tiekimas ribojamas, tad turėsite nuostabaus laiko pabūti ramybėje ir gamtoje. Tik būtinai pasiimkite repelentų nuo uodų, nes jie gali tapti vieninteliais jūsų ramybės drumstėjais.
– Kelionių į Peru ieškokite www.travelplanet.lt.
Užsakymo nr.: PT_82453
