Anot Prezidentūros ekonominės ir socialinės politikos grupės nario, Ministrų kabinetas galėtų atnaujinti diskusijas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos būtiniausiems maisto produktams arba apsvarstyti kitų valstybių taikomas priemones gyventojų perkamajai galiai apsaugoti.
„Lietuvių pajamos nebespėjo prisivyti maisto kainų padidėjimo, o pats maisto kainų lygis nenusileido žemyn. Kitaip sakant, energetikos infliacija išsikvėpė, bet maisto kainos liko aukštumoje. Tai yra blogos tendencijos gyventojams, ypač uždirbantiems mažas pajamas, nes jų vartojimo krepšelyje išlaidos maistui sudaro žymiai didesnę dalį.
Maisto kainų problematinėje srityje būtina reaguoti politikos priemonėmis. Lietuvoje centrinės valdžios formuotojų šita tema vis dar laikoma kaip tabu, bet taip neturėtų būti“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė V. Augustinavičius.
PVM lengvata būtiniausiems maisto produktams Prezidentūros ir kai kurių politikų siūlyta anksčiau, tačiau nesulaukė Vyriausybės pritarimo. Argumentuota, jog lengvatos nauda nepasiektų galutinių vartotojų ir būtų efektyvi tik sektoriuose, kuriuos reguliuoja valstybė – pavyzdžiui, energetikoje.
Vis tik, V. Augustinavičiaus teigimu, padėtis ES pasikeitė, maisto produktų rinka Bendrijoje, šalims taikant kainų valdymo priemones, šiuo metu reguliuojama labiau – tad ir PVM lengvata maistui galėtų būti įvertinta iš naujo.
„Šį pavasarį situacija ES reikšmingai pasikeitė ir Europoje būtiniausių maisto produktų rinkos vis labiau įgauna laikino sureguliavimo bruožų, darant tai kitose šalyse ar socialinio kontrakto, ar įstatymo būdu“, – aiškino Prezidentūros atstovas.
„Dėl šios priežasties PVM lengvata būtiniausiems maisto produktams Lietuvoje galėtų būti įvertinta iš naujo, nes atsiranda vis daugiau (...) mechanizmų, kurie užtikrintų, kad naudos gavėjas būtų vartotojas, ypač tas, kuris uždirba mažiau. Tai gerokai prisidėtų prie skurdo mažinimo“, – dėstė jis.
Patarėjo teigimu, kitose šalyse taip pat yra daug pavyzdžių, kaip suvaldyti maisto kainų augimą ir kitomis priemonėmis.
„Prancūzija pavasarį susitarė su prekybos tinklais dėl svarbiausių maisto produktų kainų įšaldymo trims mėnesiams – priemonė pasiteisino, šį birželį buvo pratęsta su dideliu skaičiumi maisto gamintojų. Panašaus susitarimo siekė Didžioji Britanija (...) dėl maisto kainų lubų, (...) Rumunija nuo liepos taiko būtiniausių maisto produktų antkainių limitus“, – kalbėjo Gitano Nausėdos komandos narys.
Pasak V. Augustinavičiaus, šios laikinos priemonės nedaro neigiamo poveikio rinkos ekonomikai, tačiau leidžia „atsikvėpti ir sumažinti finansinę įtampą“ uždirbantiems mažas ir vidutines pajamas.
Išankstiniu Valstybės duomenų agentūros liepos infliacijos vertinimu, per metus tarp maisto prekių ir gėrimų labiausiai brango cukrus, uogienė, medus ir saldumynai (22,4 proc.), jokiai kategorijai nepriskirti maisto produktai (18 proc.), duona ir grūdų produktai (14,8 proc.), daržovės ir alus (14,7 proc.), mėsa (14,6 proc.), vaisiai (13 proc.).
