Nuo 2021 metų rugpjūčio mėnesio, kai užgrobė valdžią, Talibano vyriausybė uždraudė mergaitėms ir moterims lankyti vidurines mokyklas bei universitetus, lankytis parkuose, atrakcionuose ir sporto salėse ir liepė viešumoje rodytis tik užsidangsčius.
Praėjusį mėnesį išleistas įsakymas verčia uždaryti tūkstančius visoje šalyje veikiančių grožio salonų, kuriuos valdo moterys – dažnai tai vienintelis namų ūkių pajamų šaltinis – ir atima vieną iš nedaugelio dar likusių galimybių joms bendrauti su žmonėmis ne namuose.
„Neatimkite iš manęs duonos ir vandens“, – buvo parašyta ant vieno iš protestuotojų užrašo gatvėje, kurioje įsikūrę daugybė sostinės grožio salonų.
Vieši protestai Afganistane vyksta retai ir dažnai išvaikomi jėga, tačiau AFP matė, kad trečiadienį vykusiame mitinge dalyvavo apie 50 moterų, kurios greitai atkreipė saugumo darbuotojų dėmesį.
Vėliau protestuotojos su žurnalistais pasidalijo vaizdo įrašais ir nuotraukomis, kuriose matyti, kaip valdžios institucijos jas išsklaido naudodamos ugniagesių žarnas, o fone girdėti šūviai.
Jungtinių Tautų pagalbos misija Afganistane (UNAMA) pasmerkė protesto išvaikymą. „Pranešimai apie taikaus moterų protesto prieš grožio salonų draudimą numalšinimą jėga kelia didelį susirūpinimą. Tai – tai naujausias moterų teisių suvaržymas Afganistane“, – sakoma UNAMA tviterio paskyroje.
Birželio pabaigoje Dorovės skatinimo ir ydų prevencijos ministerija davė salonams mėnesį laiko užsidaryti, sakydama, kad šis atidėjimo laikotarpis leis jiems išnaudoti atsargas.
Ji teigė, kad tokį įsakymą išleido, nes pernelyg didelės pinigų sumos, skiriamos makiažui, sukelia sunkumų neturtingoms šeimoms, o kai kurios salonuose atliekamos procedūros prieštarauja islamui. Be to, per daug makiažo esą trukdo moterims tinkamai atlikti apsiplovimą prieš maldą, o blakstienų priauginimas ir plaukų pynimas taip pat draudžiami.
Įsakymo kopijoje, kurią matė agentūra AFP, teigiama, kad jis „pagrįstas žodiniu aukščiausiojo lyderio“ Hibatullah Akhundzada nurodymu.
Saugi vieta
Daugybė grožio salonų Kabule ir kituose Afganistano miestuose atsirado per 20 metų, kai JAV vadovaujamos pajėgos kontroliavo šalį. Jie buvo laikomi saugia vieta moterims susirinkti ir bendrauti atskirai nuo vyrų ir suteikė joms svarbių verslo galimybių.
Praėjusį mėnesį JT Žmogaus teisių tarybai pateiktoje specialiojo pranešėjo Richardo Bennetto ataskaitoje apie Afganistaną teigiama, kad moterų ir mergaičių padėtis šalyje „yra viena blogiausių pasaulyje“.
H. Akhundzada, kuris retai pasirodo viešumoje ir valdo dekretu iš Talibano gimtinės Kandahare, praėjusį mėnesį teigė, kad Afganistano moterys, įvedus islamo valdymą, buvo išgelbėtos nuo „tradicinės priespaudos“, o jų, kaip „laisvų ir orių žmonių“, statusas atkurtas.
Pareiškime Eid al-Adha šventės proga jis teigė, kad buvo imtasi priemonių užtikrinti moterims „patogų ir klestintį gyvenimą pagal islamo šariatą“.
Moterims iš esmės buvo uždrausta dirbti Jungtinių Tautų ar nevyriausybinėse organizacijose, tūkstančiai jų buvo atleistos iš valstybės tarnybos arba joms mokama už tai, kad liktų namuose.
