Pirmas mitas: „Dviratis – tik norintiems sustiprinti kojų raumenis“
Vienas dažnų visuomenėje paplitusių mitų, kad važiuojant dviračiu auga tik kojų raumenys. Tačiau, anot sporto klubų „Lemon Gym“ trenerės Dianos Ramanauskaitės, tai yra labai toli nuo tiesos – iš tiesų važiuojant dviračiu dirba daugiau raumenų grupių, nei galima įsivaizduoti.
„Važiuojant dviračiu dirba beveik visos raumenų grupės, taip pat ir pilvo preso, stiprėja kojų ir sėdmenų raumenys“, – vardija ji.
D. Ramanauskaitė pažymi, kad įdarbinti raumenis galima ir važiuojant paspirtuku – tiesa, tik tuo atveju, jei rinksimės ne elektrinį, o tradicinį. Mat važiuojant juo reikia ne tik nuolat balansuoti, bet ir atsispirti, o atsispiriant – pritūpti. Taip, anot specialistės, raumenys puikiai dirba.
Anot jos, vienintelis važiavimo elektriniu paspirtuku privalumas sveikatai – tai, kad vis tiek laiką leidžiame gryname ore ir mažiau sėdime.
Kartu specialistė priduria ir tai, kad dviračių naudą sveikatai gali pajusti ir senjorai, ir antsvorio turintys žmonės: „Taip yra dėl to, kad važiuojant dviračiu apkrova sąnariams yra daug mažesnė nei bėgiojant. Važinėjimas dviračiu padeda dailinti apatinę kūno dalį, didina ištvermę ir padeda mažinti kūno masę. Dviračiai yra populiarūs būtent dėl to, kad tai yra geriausias būdas suderinti pramogas su aktyviu gyvenimo būdu.“
Antras mitas: „Dviračio mynimas neduoda jokios naudos“
Iš žmonių dažnai galima išgirsti atsainų požiūrį į dviračius – jie tarsi „nurašo“ juos kaip judėjimo priemonę. O štai trenerė paaiškina – mindami dviratį žmonės ir patys nepajus, kaip pagėrės jų bendra sveikata ir savijauta.
„Reguliarus važinėjimas dviračiu mažina širdies ligų riziką. Žmogaus plaučiai dirba kur kas aktyviau ir sunaudoja žymiai daugiau deguonies, tad tokiu būdu ne tik treniruojamas gebėjimas normalizuoti kvėpavimą, bet žmogus tampa atsparesnis ir ištvermingesnis, o tai padeda įveikti daugiau fizinių apkrovų, sunaudojant mažiau pastangų“, – aiškina D. Ramanauskaitė.
Ji priduria, kad dviračiai taip pat yra puiki priemonė žmonėms, kurie turi virškinimo problemų ar nori pagerinti medžiagų apykaitą.
„Važiavimas dviračiu padeda virškinimui, nes fizinis aktyvumas sutrumpina laiką, kurį maistas praleidžia storojoje žarnoje, todėl jis tampa minkštesnis ir lengviau pasišalina. O kartu važiavimas dviračiu puikiai tinka žmonėms, norintiems sustiprinti imunitetą – pakanka ir vidutinio sunkumo fizinės veiklos tam, kad būtų aktyvuotos apsauginės organizmo funkcijos kovai su įvairiomis ligomis“, – pasakoja pašnekovė.
Maža to, minant dviratį suaktyvėja kraujotaka, tad pagerėja ir atmintis. O kartu važinėjimas dviračiu esą gali tapti ir žmonių jaunystės eliksyru: „Pagerėjusi kraujotaka šalina toksinus ir skatina kolageno gamybą. Taip sulėtinamas ir odos senėjimo procesas.“
Trečias mitas: „Dviračiu į darbą nevažiuosiu, nes suprakaituosiu“
Dar vienas dažnų įsitikimų, kad į darbą ar universitetą važiuojant su dviračiu, kaip mat suprakaituosi, tad ir visa likusi diena bus sugadinta. Todėl žmonės dažniau renkasi keliones paspirtuku. Šį mitą skuba paneigti trenerė D. Ramanauskaitė – esą tiesiog reikia žinoti, kaip tinkamai važiuoti.
„Juk suprantame, kad galime važiuoti dviračiu ir labai greitai, ir palengva – nuo to daugiau ar mažiau ir priklauso, kiek mindami sušilsime. Jei palyginsime ėjimą ir dviračio mynimą, tai dviračio mynimas reikalauja mažiau jėgų nei ėjimas, bet kelionės tikslą padeda pasiekti greičiau. Patarimas tiems, kurie jaudinasi, kad darbe ar mokslo įstaigoje nėra įrengtų dušų: palengva minant, neskubant, dušas nebus būtinas. Lygiai taip, kaip atėjus į darbą pėsčiomis. Mindamas į darbą gausite neblogą rytinę mankštą“, – aiškina ji.
Trenerė priduria, kad neverta baimintis, jog keliaudami su dviračiu į darbą, mokyklą ar universitetą per daug išvargsite ir nebeturėsite jėgų. Priešingai – kelionė dviračiu suteiks papildomą energijos antplūdį žvaliai dienos pradžiai, o kartu net nepajusite, kaip dieną pradėsite sportu.
Ketvirtas mitas: „Lietuvoje važiuoti dviračiu nėra tinkamo oro“
Vienas dažniausiai įsitikinimų tarp lietuvių yra tas, jog dviratininkams koją kiša mūsų šalies orai, kurie kartais keičiasi kas kelias minutes. O ir esą per lietų, smarkų vėją ar kitas darganas važiuoti tikrai nėra smagu. Vis tik trenerė D. Ramanauskaitė tikina, kad viskas priklauso nuo pačių žmonių požiūrio.
„O kodėl tuomet Skandinavijos šalyse – Švedijoje, Suomijoje – yra dar daugiau dviratininkų nei Lietuvoje, nors vasaros ten dar trumpesnės, o žiemą iškrenta daugiau kritulių? Šį mitą labiau paneigtų posakis „Nėra blogo oro – yra tik netinkama apranga ir požiūris į vieną ar kitą veiklą lauke“. Šalta? Lyja? Apsirenk vienaip. Karšta? Pučia stiprus vėjas? Pasirink tinkamą aprangą ir tai netaps kliūtimi minti dviratį“, – sako ji.
Tad vasaroms per karščius galima rinktis audinius, per kuriuos oda galėtų kvėpuoti, pavyzdžiui, pagamintus iš medvilnės. O štai orams atvėsus puikiai tinka neperpučiami viršutiniai drabužiai.
Penktas mitas: „Dviratis – nesaugi transporto priemonė“
Apie tai, kad paspirtukai tampa nesaugia transporto priemone pastaruoju metu kalbama itin daug. Štai susirūpinę dėl paspirtukų nesaugumo tiek jų vairuotojams, tiek pėstiesiems priemonių ėmėsi kai kurie miestai – nuo rugsėjo 1-osios Paryžiuje nebebus galima išsinuomoti elektrinių paspirtukų. Paryžiečiams nusprendus, kad jiems bet kur mėtomų paspirtukų ir įvairių su jais susijusių eismo įvykių – gana, sujudo ir kiti Europos miestai – štai Briuselyje nuomojamais paspirtukais nebegalima važiuoti šaligatviais, o pėsčiųjų takuose greitis negali viršyti 8 km per valandą. Ribojimus elektriniams paspirtukams įvedė ir kai kurie Lietuvos kurortai. Štai netrukus – nuo birželio 1 iki rugsėjo 1 d. – kaip ir kelerius metus iš eilės, Palangoje elektriniais paspirtukais bus draudžiama judėti J. Basanavičiaus gatve. Šiame kurorte toks pats ribojamas visus metus galioja Birutės parke ir ant Palangos tilto. Taip pat nuo praėjusių metų ribojimus įvedė ir Nida – kai kuriose šio kurorto vietose draudžiamas elektrinių paspirtukų eismas. O verslininkams Nidoje pernai sezono metu drausta šią transporto priemonę nuomoti.
Dažnai dviračių kritikai atšauna, kad dviratis irgi ne mažiau nesaugi transporto priemonė. Tačiau, pavyzdžiui, Lietuvos kelių policijos duomenimis, eismo įvykių, kuriuose nukenčia paspirtukininkai, skaičius metams bėgant auga kartais – 2019 jų užfiksuota apie 60, 2021 – jau virš 200. Žinoma, nuo eismo įvykių neapsaugoti ir dviratininkai, tačiau galima ir patiems rūpintis, kaip ir kokiu keliu važiuosite – štai remiantis kelių policijos tarnybos ataskaita, 2021 metais nenukentėjo nė vienas dviračių takais keliavęs dviratininkas.
Dviračių, kaip nesaugios transporto priemonės, mitą paneigia ir D. Ramanauskaitė. Anot jos, visų pirma, pačiam reikia tinkamai pasirūpinti savo apsauga, kaip ir važiuojant paspirtuku.
„Dviratis, paspirtukas – tai yra transporto priemonės, ir pirmiausia turime vertinti tai, kad važiuodami mieste mes dalyvaujame eisme, tad turime žinoti ir laikytis kelių eismo taisyklių, įvertindami ne tik savo, bet ir aplinkinių žmonių saugumą. Saugiausia, jei važiuojate tam skirtais dviračių takais, įvertindami savo įgūdžius, pasirinktą greitį, būtinai turėdami šalmą ir atmindami, kad dviračių takai taip pat skirti – susisiekti, ne lenktyniauti“, – tikina ji.
