1931 m. balandžio 25 d. dėl tirpstančių ledo lyčių sangrūdų išsiliejusi Neris užliejo didžiulę teritoriją, apsemdama kone 10 tūkst. gyventojų namus, pasėlių plotus, sutrikdydama eismą miesto tiltais. Per kelias nerimo dienas vanduo perkopė 825 cm ribą ir užliejo miesto elektros stotį, o laikraščių antraštės mirgėte mirgėjo pranešimais apie paskelbtą nepaprastąją padėtį ir tūkstančiais skaičiuojamus nuostolius. Iki tol, kiek galime spręsti iš istorinių šaltinių, Vilnius nebuvo patyręs tokio masto stichijos.
Informacija apie potvynį saugoma Lietuvos literatūros ir meno archyvo 273 fonde. Tai ne tik išskirtinė istorija, svarbi „Vilniaus pokerio” žaidėjams, bet ir reikšminga dokumentinė medžiaga, kuria remiantis vėliau buvo planuojama miesto plėtra.
Tačiau MO muziejuje atverta paroda apima kur kas platesnį temų spektrą.
Parodoje eksponuojami Lietuvos kūrėjų darbai nuo septintojo dešimtmečio iki šių dienų atskleis aktualias laisvės, atminties, tapatybės bei amžinos kovos su metafiziniu blogiu temas, skelbiama MO muziejaus pranešime spaudai.
Anot MO muziejaus vadovės Mildos Ivanauskienės, ieškant unikalaus ir netradicinio sprendimo Vilniaus 700-ajam jubiliejui skirtai parodai, Ričardo Gavelio romanas tapo prasmingiausiu atspirties tašku. Tai – daugiasluoksnis kūrinys, atviras gausybei interpretacijų bei formavęs Vilniaus mitą.
„R.Gavelio Vilnius, cituojant patį autorių, yra tarsi daugybė miestų, suklotų vienas ant kito. Romane Vilnius – painus, chaotiškas, sapniškas miestas, kuriame nėra nieko tikslaus ir realaus. Nuo to atsispirdami sukūrėme parodą, kuri veikia kaip universalus pasakojimas, neapsiribojantis konkrečia vieta ar laikmečiu. MO paroda „Vilniaus pokeris“ – patyrimas, skirtas kiekvieno savirefleksijai santykyje su istorija, atmintimi, tapatybe, gyvenamuoju laiku ir vieta“, – pasakoja M.Ivanauskienė.
Naujoje parodoje vieną svarbiausių Vilniaus tekstų, R.Gavelio romaną „Vilniaus pokeris“, vizualiai permąstys ryškios ir novatoriškos teatro asmenybės – režisierius Oskaras Koršunovas ir scenografas Gintaras Makarevičius, o taip pat – menotyrininkės Dovilė Barcytė ir Algė Gudaitytė.
