Režisierius jau grįžo namo, į Niujorką, bet Klaipėdos dramos teatras nuo šiol gali didžiuotis ne tik pasaulinio garso menininko viešnage, bet ir jo spektakliu, kurtu čia, uostamiestyje, kartu su vietiniais aktoriais, visu teatro kolektyvu.
Dar tebevykstant premjeriniams spektaklio rodymams kalbėjome su režisieriaus asistentu Artūru Lepiochinu, jis „Fragmento“ kūrimo metu su D. Krymovu praleido bene daugiausiai laiko (A. Lepiochinas taip pat kūrė spektaklio vaizdo projekcijas ir jame vaidina). „Nebėra didelio skirtumo iš kur atvažiuoja žmogus – iš Niujorko ar Vilniaus, imponuoja ne atstumas, bet jo gyvenimas ir patirtis, – apie darbą su svečiu iš už Atlanto pasakojo A. Lepiochinas. – Kalbant apie D. Krymovą, mane labiausiai žavėjo jo ramybė ir labai aukšta inteligencijos kartelė. Labai imponavo ir jo proto aštrumas, gebėjimas matyti ir valdyti situaciją, meistrystė ieškoti kompromisų ir juos rasti nedemonstruojant savo statuso.“ Režisieriaus asistento darbe telpa galybė pareigų, dar daugiau jų, jei teatro kolektyvas nėra didelis, tad A. Lepiochinas ne tik vertėjavo, derino dienotvarkės klausimus, bet ir rūpinosi įvairių techninių klausimų koordinavimu, arba, kaip pats mėgino apibūdinti veiklų spektrą, „nuo naktinių pokalbių su režisieriumi, juk kol jis buvo neatskridęs mus skyrė 7 valandos, iki pirmojo skambučio davimo“.
Beveik nuolat šalia D. Krymovo buvęs jo asistentas minėjo, kad jam paliko įspūdį tai, kaip režisierius valdė kūrybinį procesą, „reikia suprasti, kad režisierius yra tas žmogus, kuris yra už viską atsakingas, o kai sukrenta galybė atsakomybių, atrodo, nerealu išlaikyti koncentraciją, nė karto nepratrūkti – jis tai sugebėjo ir tokia jo ramybė ne tik džiugino, bet ir įkvėpė mus visus, su tokiu žmogumi norisi dirbti negailint jėgų“.
„Fragmentas“, anot A. Lepiochino, vienas iš techniškai sudėtingiausių Klaipėdos dramos spektaklių, o tai, kas vyksta scenoje, iš techninės pusės yra ne tik režisieriaus vizijos, bet ir jo lankstumo rezultatas, „galima turėti puikų sumanymą, bet pradėjus dirbti susiduriama su įvairiais iššūkiais – erdve, žmonėmis, dekoracijomis. Materija nėra tas pats kaip brėžinys popieriuje. D. Krymovas gebėjo labai staigiai priimti kompromisus, įsiklausyti į aplinkinius ir rinktis geriausią sprendimą spektakliui, nesigainiojo savo utopinio matymo. Manau, kad tai buvo svarbu tam, kaip viskas pavyko, – neslėpė režisieriaus asistentas ir dalinosi tokio darbo pavyzdžiu, – režisierius norėjo, kad laiptinė išsirinktų į pačias mažiausias detales, bet technikai jam pasakė, kad tai neįmanoma, per ilgai užtruktų, D. Krymovas paprašė, kad jie vis tiek pabandytų tai padarytų. Taigi pabandėme, užtrukome apie keturiasdešimt minučių, režisierius pamatęs procesą jį sustabdė, pasakė, „atsiprašau, buvau neteisus, parodykite, kaip jūs įsivaizduojate, kad būtų galima tą padaryti geriausiai“. Tuomet laiptus išrinkome per kiek mažiau nei tris minutes. D. Krymovas labai lengvai nubraukė savo pirminę idėją. Buvo daugybė tokių situacijų, bet jos režisierius dėka netapdavo kažkokiais neperžengiamais trukdžiais“.
Pasak A. Lepiochino, „Fragmente“ naudojama viskas, ką tik galima panaudoti teatre, „rodome vaizdo projekcijas, tam naudojame du projektorius, pasitelkiame pirotechniką, po scena stovi kolonėlės, veikia aibė šviesos aparatų. Galima sakyti, kad turime visas tris scenografijas, Rimas Tuminas sakė, kad iš to išeitų keli spektakliai, juk scenoje turime tris besikeičiančius pilnaverčius kambarius“.
Kalbėdamas apie scenografiją režisierius asistentas pabrėžė ir jos funkcionalumą, per tris savaites nuo pagamintų dekoracijų atvežimo iki premjeros susitelkusios komandos dėka nušlifuotas ir ištobulintas neįtikėtinai tikslus, net kinematografiškas scenovaizdis. „Jei yra elektros lizdas, tai jis ne butaforinis, tikras, veikiantis. Visam tam sukurti reikėjo ne tik laiko, pastangų, bet ir didelio komandos sumanumo. Kine viskas vyksta akimirką, o spektaklis kartosis ne kartą, tad nepakaktų laidą ant sienos priklijuoti su izoliacine juosta“, – neslėpė A. Lepiochinas.
„Fragmento“ scenografija gyva, transformuojasi, tad šalia aktorių į sceną išeina ir eilė scenos montuotojų, jiems spektaklio metu tenka nemaža atsakomybė. „Vyko atskiros repeticijos be aktorių, tik su scenos montuotojais, jų metu aiškinomės, kaip kuo greičiau ir saugiau atlikti tai, ką sugalvojo režisierius. Saugumo klausimais taip pat turėjome ne vieną susirinkimą. Galvojant apie scenoje esančius žmones, darytas ne vienas dekoracijų patobulinimas. Kai buvo atvežtos dekoracijos, jos tapo svarbiu personažu repeticijų procese – jas reikėjo įveiklinti scenoje, kad ne maišytų bendram darbui, o pakylėtų jį į kitą lygmenį“, – sakė režisieriaus asistentas. Jo žodžiais tariant, spektaklio metu naudojama pirotechnika, net jei ji elementari, šiame teatre nežinia ar išvis kada naudota. Bet klausiamas apie sudėtingiausią epizodą „Fragmento“ scenoje, A. Lepiochinas nustebino minėdamas ne kai kuriuos, tarsi fizikos dėsnius apeinančius vyksmus scenoje ar tą pačią pirotechniką, bet liftą – apgaulingai paprastas objektas, pasirodo, visiems kelia nemažai rūpesčio, „prieš kiekvieną spektaklį repetuojame lifto pakėlimo imitaciją. Savimi, žmonėmis pasitikime, bet technika visada gali pavesti. Tas epizodas mums visiems būna su klaustuku – įvyks ar neįvyks?“.
Spektaklio „Fragmentas“ idėją D. Krymovui inspiravo A. Čechovo „Trijų seserų“ trečiojo veiksmo pradžia – naktinis gaisras mieste, tamsoje žmonių gyvenimus ryjanti ugnies neišvengiamybė – su visu jos ūžesiu, baisiais liepsnų liežuviais, nenumaldomu plitimu. Ir mūsų reakcija jos akivaizdoje. Savo kūryboje režisierius dažnai linkęs atsispirti nuo epizodo, nuo personažo – per mažą meno kūrinio mikroną atkurti pasaulį. Giliai paliečiantį, savaip žaismingą, viltingą ir mąslų.
Spektaklio „Fragmentas“ premjeriniai rodymai balandžio 20–21 dienomis Klaipėdos dramos teatre.
Spektaklio idėja, kompozicija, pastatymas Dmitry Krymov, scenografė Irina Komissarova, garso režisierius Edvinas Vasiljevas, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas, vaizdo projekcijų meninis pastatymas Artūras Lepiochinas, vertėjas Gintaras Grajauskas, režisieriaus asistentai: Artūras Lepiochinas, Alius Veverskis, Marius Pažereckas, scenografės asistentė Anna Titova-Tubash. Prodiuserė Inna Krymova.
Spektaklyje vaidina: Samanta Pinaitytė, Darius Meškauskas, Regina Šaltenytė, Sigutė Gaudušytė, Toma Gailiutė, Digna Kulionytė, Jonas Baranauskas, Mikalojus Urbonas, Jonas Viršilas, Artūras Lepiochinas, Karolis Maiskis.
Scenoje dirba: Zigmas Tarlovas, Darius Matevičius, Linas Bagdonas, Antanas Razgauskis, Rokas Tomaševičius, Dovydas Tertelis, Paulius Aleknavičius, Rytis Veverskis, Simonas Alfredas Gylys, Marius Pažereckas.
