Būtent nuolatiniai susitikimai su studentais pašnekovui padėjo suprasti, kaip sudominti auditoriją, kaip gerai prieš ją jaustis ir kaip įkvėpti sau bei aplinkiniams pasitikėjimo. D. Bunkus patikina – jau po dviejų dienų darbo su jaunais žmonėmis scenos baimė buvo „nulaužta“.
Tris metus antrakursiams jis dėstė du dalykus – derybų meną ir inovacijų vadybą. Paskaitos vykdavo keturis kartus per savaitę, o mėnesio atlyginimas būdavo 150 litų (apie 44 eurus).
„Tuomet išvykau į užsienį, bet patirtis, kurią įgijau dirbdamas dėstytoju, išliko. Gyvenimas iš tiesų yra nenuspėjamas, todėl improvizuoti tenka kasdien. Ir tai – labiau meniško nei verslaus žmogaus bruožas“, – kalba D. Bunkus.
Apie tai, kad kūryba iš tiesų yra neprognozuojama, kalba ir tapytoja Gintarė Tilūnaitė. Būtent jos darbai tapo dalimi meno degustacijos vakaro, pavadinto „Moteris. Vyras. Aistra“, dalimi.
„Improvizuojant gimsta įdomiausi paveikslai. Tai lydi visą kūrybą. Mintyse įprastai turiu paveikslo idėją, bet niekuomet nežinau rezultato. Tai ir skatina kurti, nes savyje ar aplinkoje atrandi vis ką nors naujo“, – pasakoja G. Tilūnaitė.
Tapytojos darbai, papuošę restoraną „Moon“, tapo įkvėpimu ir tą vakarą svečius vaišinusiam vienam garsiausių Lietuvoje virtuvės šefui Dariui Dabrovolskui, savo meistrystę ir neišpasakytą meilę amatui deklaravusiam ne kartą – dalyvaujant konkursuose, kuriant stebinančius ingredientų derinius, ruošiant degustacines vakarienes ar dalyvaujant nekasdieniuose projektuose. Jis patikino – nors, derinant ingredientus, galioja tam tikros taisyklės, virtuvėje, norint nustebinti gurmanus, reikalingos ne tik žinios, bet ir gebėjimas improvizuoti.
Šįkart D. Dabrovolskis svečių skonių receptorius džiugino karališkosios auksaspalvės skumbrės karpačio, pagardintu kiviais, šparagais ir rytietišku riešutų padažu. Karštam patiekalui virtuvės šefas pasiūlė anties krūtinėlę, netikėtai atskleistą kinkanų, kopūstų, sultinio padažo bei vanilės ir fermentuoto česnako kremo. Desertui D.Dabrovoskis rekomendavo pasimėgauti vyšnių ir šokolado pyragėliu, įkvėptu ryškaus ir iškalbingo G. Tilūnaitės kūrinio „Sexual Healing“.
„Mamoms kasdien tenka žongliruoti – atsakomybėmis, darbais, laiku sau ir vaikams“, – neabejoja laidų bei renginių vedėja Indrė Kavaliauskaitė, paklausta, ar jos kasdienybėje gyvuoja improvizacija.
Pašnekovė patikina niekada nejutusi scenos baimės, o kalbėti auditorijai įprato nuo penktos klasės dalyvaudama skaitovų konkursuose.
„Drąsos, matyt, pasisėmiau iš pramoginių šokių, kuriuos lankyti pradėjau būdama penkerių“, – sako I. Kavaliauskaitė.
Skaitovų konkursas pirmąja didesne scena tapo ir aktoriui Audriui Bružui. Tačiau jo kelias į viešas improvizacijas buvo sudėtingesnis.
„Pradžioje tikrai būdavo baisu, o nuo įtampos gerokai įsiskaudėdavo galva. Bet... plyta po plytos ir ta didžioji Kinijos siena iškilo, – šmaikštauja aktorius, – Scenos baimės nebelieka, kai atsiranda įgūdžiai. Tad, nereikėtų jos vengti, nes tik praktika atveria naujas galimybes“.
