Kaip ir kiekvieną šeštadienį, „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus vėl žadins senjorų norus pildanti laida „Pirmi kartai. 60+“, kurioje dalinamasi ne tik senjorams aktualia šių dienų informacija, bet ir unikaliomis istorijomis, kurių herojai, laužydami mitus apie savo amžių, išpildo ilgai kauptas svajones ir pasiryžta išbandyti dalykus pirmą kartą savo gyvenime.
Šios savaitės laidos herojė – 77-erių metų Joana Juozaitytė. Ji užaugo ūkininkų šeimoje, buvo jauniausia iš keturių vaikų ir būtent sekdama brolio pėdomis, po mokyklos įstojo į Kauno politechnikos institutą, pasirinkusi radijo technikės specialybę, o tuomet dirbo Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje įkurtame skaičiavimo mašinų specialaus konstravimo biure. Jos užduotis buvo projektuoti maitinimo šaltinius atskiriems mašinų skaičiavimo įrenginiams.
„Galima laikyti, jog tos skaičiavimo mašinos buvo dabartinių kompiuterių pirmtakai. Aišku, jos užimdavo pusę kambario pagal dydį ir dabar, kai pagalvoji, kai pažvelgti atgal, galim matyti koks įvyko pasikeitimas informacinėse technologijose. Mes, kai susitinkam tie, kurie dar tais laikais dirbo, kadangi patys čiupinėjom tuos dalykus, negalim suvokti, koks tai yra įvykęs šuolis“, - laidoje pasakos senjorė.
Vėliau moteris įsidarbino ekonomikos ministerijoje, naujai formuojamam protokolo skyriuje. Nors palyginus su techninėmis užduotimis, projektuojant ir išbandant elektronine schemas, tai Joanai buvo visai kita sritis, tačiau ir šiame darbe netrūko iššūkių.
„Pirmą ar antrą darbo dieną ministerijos sekretorius atnešė man faksą iš ambasados Londone, jog po savaitės atvažiuoja dideli verslininkai ir jiems reikia suruošti visą programą. Po darbo net praėjau visas Vilniaus gatves, kad išsiaiškinčiau, kaip privažiuoti prie kiekvienos ministerijos“, - istorijomis dalinsis laidos herojė.
Visą gyvenimą Joana buvo ir išliko aktyvi. Ji vis dar žaidžia stalo tenisą, dalyvauja veteranų varžybose. Tiesa, didžioji Joanas meilė – kalnai. Kol leido sveikata, kaip turistė ji į kalnus kopė 20 metų, kuriuos vainikavo apsilankymas Himalajuose.
„Įspūdingiausia buvo pirma kelionė į Vakarų Kaukazą ir žinoma Himalajai, kai pamatai tas virš 8 tūkst. metrų viršūnes. Juokingiausias įvykis gal įvyko Nepale, kai grįžinėjom nuo bazinės stovyklos į miestelį. Tame krašte bananus gali skinti ir valgyti tiesiog nuo medžių, bet tenai visur ir karvės laisvai vaikšto, kaip šventi gyvūnai, jos tenai šeimininkauja. Pasiimi bananą valgyt, tačiau ateina karvė ir atima jį tau iš rankų“, - juoką keliančiais prisiminimais dalinsis moteris.
Visgi, nuotykiams bei naujiems išbandymams Joana neabejinga ir šiandien. Paklausta apie neišpildytas svajones, senjorė neslėps mėgstanti vairuoti, todėl laidos kūrybinės komandos paraginta, pirmą kartą sės už galingo keturračio vairo ir pasileis didžiuliu greičiu per purvynus.
„Nesitikėjau, kad sulaukus tokio amžiaus, teks atsisėsti už keturračio vairo. Kaip pirmas kartas, tai labai įdomu, labai smagu ir gal net geriau, kai tas pirmas kartas įvyko tokiam purvyne, nes pilnas vaizdas ir daug emocijų“, - įspūdžiais dalinsis Joana.
NAUDINGI PATARIMAI SENJORAMS
Ori senatvė neturi sietis su kompleksais dėl šypsenos
Beveik trečdalis vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių yra netekę daugumos arba visų dantų. Išspręsti šią problemą šiandien galima dantų protezais arba implantais, tačiau apie tai vis dar sklando daugybę mitų, kad graži šypsena ir sveiki dantys pensijinio amžiaus žmogui per brangus malonumas, tačiau teritorinės ligonių kasos skiria lėšų dantų protezavimui, tereikia pasinaudoti šia galimybe. Vienas dažniausių nusiskundimų, senjorus atvedančius į odontologo kabinetą, yra krentančios ir nesilaikančios plokštelės. Turintiems išimamus dantų protezus yra nesvetimas jausmas bijoti nusišypsoti, kramtyti viešoje vietoje, nusičiaudėti, o ką jau kalbėt apie žaizdas, kurias pritrina išimami protezai. XXI amžiuje, norint orios senatvės, tokių problemų kęsti nereikėtų.
„Mūsų klinika turi sudariusi sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis, kas reiškia, kad mūsų klinikoje kiekvienas pensijinio amžiaus žmogus gali gauti kompensaciją, siekiančią net 2062 EUR, kurią galima gauti kas tris metus. Jei anksčiau žmogus turėjo eiti į polikliniką, laukti laiškų, kas užtrukdavo net keletą metų, tai šiai dienai viskas įvyksta iš karto, nebereikia laukti eilėse, žmogus atvyksta į konsultaciją, gydytojas papasakoja būsimą planą, tuomet priduodame paciento duomenis teritorinėms ligonių kasoms ir jau tą pačią dieną gaunama kompensacija“, - laidoje pasakos „Neodentos“ gydytojas odontologas-ortopedas Justinas Bardijevskis.
Ką daryti, jei slenka plaukai?
Kasdien žmogui iškrenta nuo 50 iki 100 plaukų. Paprastai šitas praradimas nėra pastebimas, tačiau plaukų slinkimas ir nuplikimas atsiranda tada, kai plaukai iškrenta per greitai arba nustoja augti nauji plaukai. Plaukų slinkimui įtakos gali turėti genetika, vaistai, stresas, nesubalansuota mityba ir žinoma, amžius, tačiau tai viena tų problemų, kurias galima išspręsti į kasdieninę rutiną įtraukiant vitaminų ir mineralų, tokių kaip „Beotebal“, reguliarų vartojimą.
„Mes gyvename ciklais ir kai yra senėjimo ciklas, viskas organizme lėtėja: augimo fazė, atsistatymo fazė. Taip pat senėjimo metu organizmas netenka drėgmės, plaukai sausėja, jie negauna reikalingų medžiagų ir krenta. Biotinas yra vandenyne tirpus vitaminų B grupės atstovas, jis atsakingas už ląstelės atsinaujinimą, skatina ir plaukų atsinaujinimą, veikdamas patį plauko folikulą, gerindamas kraujotaką ir taip užtikrindamas, kad plaukas gautų daugiau maistinių medžiagų. Biotinas tinka ir nagams, ir odai, tačiau jį reikia vartoti nuo trijų mėnesių iki pusės metų“, - teigs vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė.
Laida „Pirmi kartai. 60+“ – puikus įrodymas, kad troškimui mėgautis gyvenimu amžiaus ribos nėra. Vedėjos Lauros Balčiūtės kalbinami senjorai, jų pirmi kartai bei aktualiausios naujienos – šeštadienį, 10 val., tik per „Lietuvos ryto“ televiziją.“
