„Žmona vis mane skatino keliauti pagyventi kitoje šalyje, aš vis priešindavausi dėl karjeros ir darbų. Tačiau pirmą kartą išskridus mėnesiui grįžęs supratau, kad visa tai ne tik nepakenkė mano darbui, bet ir prisidėjo prie mano savijautos – aš grįžau pailsėjęs, pasikrovęs, laimingas. Pastebėjau, kad po kelionių scenoje spindžiu pats ir kitiems padedu spindėti“, – sako L. Pobedonoscevas.
Daugiausia įspūdžių paliko Balio sala
Iš pradžių į ilgesnį laiką trunkančias keliones skeptiškai žiūrėjęs aktorius pasiryžo pirmajai mėnesio trukmės išvykai į Tailandą, kurią vėliau sekė ir kelionės automobiliu po Europą. Išvykti pusmečiui ar ilgiau pašnekovą stabdė darbas Lietuvoje: „Didžioji baimė buvo, kad grįšiu ir būsiu niekam nereikalingas“, – prisimena L. Pobedonoscevas.
„Pirma reikia suvokti, kad tavo gyvenimas grįžus nepasikeis ir viskas bus tik į gerą – tu pamatysi daug kultūros, patirsi naujų skonių, kvapų, sutiksi daug įdomių žmonių. Žinoma, teks atsidurti ir skausmingose ar nepatogiose situacijose, svarbiausia likti su tikėjimu, kad viskas bus gerai ir grįši daug turtingesnis nei išvažiavai“, – pasakoja aktorius.
Aktorius sako, kad tiek atostogų metu, tiek filmuojantis laidose ar projektuose teko aplankyti daugybę šalių. Visgi ilgiausiai – net pusantrų metų – aktorius buvo apsigyvenęs Balio saloje. Ši šalis ir paliko didžiausią įspūdį, todėl jos aplankymas tapo kasmetine tradicija.
„Buvo tikrai nemažai ilgalaikių kelionių, kuriose smagiai leidau laiką, tačiau Indonezija, ypač Balio sala, dominuoja labiausiai. Su šeima mes ten keliaujame tikrai ne dėl skanaus maisto ar greitos kelionės. Jugi nei patogu skristi, nei bilietai pigūs. Bet mes ten vis tiek dažnai lankomės, nes traukia. Jau tapo tradicija kone kasmet skristi į Balį“, – pasakoja L. Pobedonoscevas.
Keliaujant norisi patirti kuo daugiau šalies kultūros
Anot aktoriaus, jo kelionių tikslas – ne pasideginti ar pavalgyti, tačiau išties pažinti kultūrą ir istoriją. Pašnekovas sako, kad kiekviena šalis pasitinka su savais išbandymais, legendomis ir istorijomis. Norint patirti kuo tikresnė tautos kultūrą L. Pobedonoscevui tenka daug bendrauti su vietiniais gyventojais net nekalbant ta pačia kalba, tačiau tai sunkumų nesukelia.
„Aš turiu tokį įsitikinimą, kad nesvarbu, kur mane nusiųstų, net jei tai būtų Antarktida su pingvinais, aš vis tiek susišnekėsiu. Svarbiausia atsipalaiduoti, „įjungti“ charizmą, žiūrėti nuoširdžiomis akimis ir su vaikišku polėkiu, tada kiekvieną sutiktą žmogų pavyksta atrakinti“, – pasakoja aktorius.
Keliaudamas pašnekovas stengiasi įgyti kuo daugiau patirties ir žinių apie kiekvieną šalį. O kad prisiminimai neišblėstų, kartu su šeima visada įamžina savo kelionės akimirkas. Kaip teigia aktorius, darydamas kelionių nuotraukas jis visada stengiasi išnaudoti natūralų apšvietimą – besileidžiant saulei ar esant apsiniaukusiam dangui, anot jo, kadrai išeina gražiausi. Kelionių akimirkoms užfiksuoti ypač naudingas išmanusis telefonas, turintis kokybišką kamerą ir galintis įamžinti profesionalo darbui prilygstančias nuotraukas.
Kiekviena šalis suteikia naujų patirčių
Pasak L. Pobedonoscevo, į kai kurias šalis kaip, pavyzdžiui, Balis, yra tekę grįžti net po kelis kartus, tačiau kaskart aplanko jausmas, kad visko nepamatei, nesužinojai ir neišmokai.
„Nesvarbu, kokia bebūtų šalis, norisi grįžti. Pavyzdžiui, Turkijoje teko būti nemažai kartų, tačiau ji yra tikrai didelė šalis, kuri kaskart dosni vis naujomis patirtimis. Todėl visada smagu sugrįžti į šalį, kurioje jau buvai, tačiau visko dar nepatyrei“, – sako pašnekovas.
Keliaujant aktoriui teko pakliūti į įvairias situacijas ir paragauti vietinių patiekalų. Vienas iš labiausiai įsimintinų – Madagaskare bandytas šikšnosparnis. L. Pobedonoscevas sako, kad dažniausiai renkasi patiekalus, kuriuose nėra mėsos, tačiau, jei yra galimybė pamėginti tos šalies tradicinį patiekalą, visada stengiasi paragauti.
„Pačios aplinkybės valgyti buvo keistos – tamsoje, viename Madagaskaro kaime, viduryje nieko, prie žvakės. Paragavau to šikšnosparnio, tai galima sakyti „pliusiukas“ padėtas“, – prisimena aktorius.
