Kai Lietuva išsivadavo iš Tarybų sąjungos, visi pašaipiai pažvelgė į Tarptautinę moters dieną, tarsi ji būtų buvusi tarybinė šventė. Tačiau iš tiesų šios dienos ištakos daug tolimesnės. Šios šventės užuomazgų galima rasti dar Antikos laikais.

Aptinkama žinių, kad tam tikrą dieną Graikijoje moterys reikalaudavo ypatingo savo vyrų dėmesio. Netgi kariaujantys vyrai tą dieną turėdavo nutraukti visus karus ir būti su savo moterimis.

Tikroji Tarptautinė moters diena atsirado dėl politinių priežasčių. 1899 m. socialdemokratė Klara Cetkin pirmoji pradėjo kovoti dėl lygių moterų ir vyrų teisių. 1907 m. jos iniciatyva Štutgarte buvo surengta pirmoji tarptautinė moterų konferencija. Konferencijos metu nuspręsta įkurti tarptautinę moterų organizaciją, kovojančią už moterų teises.

1910 m. kovo 8 d. Kopenhagoje vyko moterų konferencija, kurioje dalyvavo apie 100 įvairių šalių atstovių. Klara Cetkin pasiūlė kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teises. 1911 metų kovo 8 d. pirmą kartą Tarptautinė moters diena buvo minima Vokietijoje, Australijoje, Danijoje, Švedijoje. Kai kuriose šalyse moterys bijojo oficialiai švęsti šią dieną, kad nebūtų nubaustos policijos.

1945 m. gruodžio 1 d. tarptautinėje konferencijoje Paryžiuje sudaryta Tarptautinė demokratinė moterų federacija. 1985 m. rugsėjo 1 d. 88-ies šalių vadovybė pasirašė konvenciją dėl moters teisių diskriminavimo.

Kažkada Lietuvoje Tarptautinė moters diena buvo švenčiama panašiai kaip dabar švenčiama Motinos diena. Vaikučiai dovanodavo savo mamytėms gėles (dažniausiai šiuo metu jau pražysdavo žibutės), deklamuodavo eilėraščius. Vyrai taip pat padovanodavo savo moterims gėlių, tačiau tarsi atsidėkodami už tai, kad jos motinos. Šiais laikais šventės papročiai pasikeitė. Vaikai savo mamas sveikina Motinos dienos proga (pirmąjį gegužės sekmadienį), o su Tarptautine moters diena moteris turėtų sveikinti išimtinai vyrai, pripažindami, kad jos lygiavertės partnerės.