Ekonominis efektas
„Dar nežinome viso dirbtinio intelekto potencialo, tačiau akivaizdu, kad jo ekonominis efektas bus milžiniškas. Jis paveiks visas mūsų gyvenimo sritis. Neabejoju, kad pirmiausiai šias galimybes išnaudos gynybos pramonė. Civilinėse srityse dėl dirbtinio intelekto pritaikymo kardinaliai pasikeis darbas tokiose srityse, kaip klientų aptarnavimas, moksliniai tyrimai, kibernetinis saugumas ir panašiai. Dėl to smarkiai keisis ir visa darbo rinka – atsiras galimybė savo laiką skirti kūrybingesniems užsiėmimams“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.
Eksperto teigimu, valstybės, kuriose susikoncentravę labiausiai pažengę DI vystytojai, iš šios technologijos gaus didžiausią ekonominę naudą, sugebės įgyti konkurencinį pranašumą prieš kitus regionus. Jis neabejoja, kad išaugs ekonominė atskirtis tarp DI kūrimo lyderių ir ekonomiškai silpniau išsivysčiusių regionų, kurie kol kas negali sau leisti galvoti apie milžiniškas investicijas šioje srityje. „Deja, šiose lenktynėse kol kas ir Europa nėra labai geroje pozicijoje, todėl būtina pasitempti“, – sako jis.
„Norint, kad atotrūkis sumažėtų, būtina turėti aiškią viziją, kryptį kuria norima judėti. O tuomet – smarkiai didinti investicijas“, – tvirtina ekonomistas.
Požiūrio skirtumai
Didžiosios pasaulio ekonominės galios – ES, JAV ir Kinija – jau daugiau nei prieš dešimtį metų šį potencialą įžvelgė ir pradėjo kreipti į jį dėmesį. Tačiau visų trijų regionų pasirinkti keliai – kardinaliai skirtingi.
Tarkime, JAV investicijos į dirbtinį intelektą vykdomos daugiausiai iš privataus verslo pusės, visų pirma siekiant ekonominės naudos. Tradiciškai JAV rinka yra mažai reguliuojama, todėl galimybės – milžiniškos, o rezultatą jau dabar galime matyti. Kartais – net patys to nesuvokdami. Didžiosios pasaulio technologijų bendrovės taip sugeba pasiūlyti vartotojams reikalingą turinį ir informaciją, o verslams – tiesiausią kontaktą su potencialiais klientais. COVID-19 RNR vakcinos per rekordiškai trumpą laiką buvo sukurtos būtent su DI pagalba.
ES teisinėje filosofijoje, kaip sako Renata Vasiliauskienė, advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė, didelis dėmesys teikiamas asmens ir visuomenės interesui, vyrauja humanistinis požiūris. Dėl to DI kūrėjai – privatūs verslai – yra priversti atsižvelgti į gausius etinius ir teisinius apribojimus. Pavyzdžiui, Europoje, su tam tikromis išimtimis, draudžiamas asmenų biometrinis atpažinimas viešose vietose, kuomet Kinijoje toks atpažinimas yra piliečių socialinio vertinimo sistemos pagrindas. Ribojimų gausa slopina investicijas šiame regione ir skatina DI kūrėjus persikelti į kitą Atlanto pusę. Pakankamai natūralu, kad dėl to ES šiose lenktynėse užima trečią poziciją.
„Žmogų kaip pagrindinę vertybę visose srityse iškelianti ES įstatymų bazė tam tikra prasme tampa pagrindine kliūtimi DI vystymui Europoje. Programuotojas turi nuolat galvoti, kad jo produktas neturėtų potencialo padaryti žalos žmogui – jo duomenims, privatumui, gyvenimui. Kartu tai yra ir didžiausia stiprybė kuriant etiškus, visuomenei naudingus dirbtinio intelekto įrankius. Pažymėčiau, kad toks požiūris nereiškia, jog Europa nebeturi galimybių tapti pasauliniais DI lyderiais“, – teigia R. Vasiliauskienė.
Kinija milžiniškomis investicijomis į švietimą, minimaliais apribojimais saugoti asmens privatumą ir užtikrinti visuomenės interesą per labai trumpą laiką tapo nenuginčijama DI vystymo lydere. JAV ekspertai nurodo, kad ir pagal patentų kiekį, ir pagal situaciją rinkoje Kinija jau užima dominuojančią poziciją pasaulyje.
„Jų požiūris į DI vystymą yra visai kitoks – pagrindinė vertybė yra ne žmogus, o technologinės galimybės. Tai – ne tiek teisinis, kiek pamatinis, idėjinis aspektas, nulemiantis kur link pasisuks DI kūrėjų darbas“, – paaiškina R. Vasiliauskienė.
Produktų ir duomenų sauga – dar dvi kliūtys DI vystymuisi
Prie veiksnių, kurie gali neigiamai paveikti ketinimus investuoti į DI vystymą Europoje, galima priskirti asmens duomenų apsaugą bei vartotojų teises ir ypač produktų saugos klausimus.
„Dirbdami tarptautiniuose projektuose galime palyginti, kaip ES teisiniai vartotojų apsaugos reikalavimai yra griežtesni nei kitose valstybėse. Kartais būna ir tokių atvejų, kai ES reglamentuojami tokie dalykai, kurie užsienio šalių teisėje apskritai nebūna apibrėžti. DI atveju Europos teisėje numatoma, kad vartotojas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, kurią sukėlė gaminių su dirbtinio intelekto elementais naudojimas. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad europiniai produktų saugos ir vartotojų teisių apsaugos reikalavimai yra griežtesni už galiojančius kitose jurisdikcijose“, – teigia teisininkė.
Papildomą atsakomybės lygį sukuria ir Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), užtikrinantis griežčiausią pasaulyje asmens duomenų apsaugą. „Europoje laikomasi principo, kad asmuo ir jo privatumas yra pamatinė vertybė. Privatumo reikalavimų atsisakyti arba juos sumažinti galima tik jei verslas turi aukštesnį teisėtą interesą. Kitos valstybės tokio teisės akto arba dar išvis neturi, arba prisitaiko sau Europos BDAR, bet su tam tikrais „palengvinimais“ verslui“, – sako R. Vasiliauskienė.
Europinis sprendimas, pasaulinis efektas
Šiuo metu Europos parlamente yra tobulinamas ir veikiausiai šiais arba kitais metais įsigalios Dirbtinio intelekto aktas – dešimties metų darbo produktas, kuriame įtraukti reguliavimo principai didele dalimi remiasi realiais jau dabar naudojamo dirbtinio intelekto pavyzdžiais.
Tai yra pirmasis pasaulyje didelės ekonominės galios sukurtas teisės aktas, kuriuo siekiama aiškiai apibrėžti visus su DI susijusius aspektus.
Akivaizdu, kad ir šis reglamentas ribos dirbtinio intelekto vystymo galimybes. Šis aktas, pagal dabartinę jo redakciją, draudžia vadinamųjų „nepriimtinos rizikos“ sistemų, veikiančiu DI pagrindu, kūrimą – tokių, kaip Kinijoje jau taikoma gyventojų socialinio vertinimo sistema. Taip pat griežti reikalavimai taikomi „didelės rizikos“ sistemoms – pavyzdžiui, tokioms, kuriose DI vertina į darbo vietą pretenduojančių asmenų gyvenimo aprašymus.
„Dabartinė Dirbtinio intelekto akto redakcija, kaip ir kiti ES teisės aktai, remiasi humanistiniu požiūriu. Iškelta idėja, kad DI, kuris neigiamai veikia žmogaus pamatines vertybes, tokias kaip gyvybė, sveikata, privatumas, bus draudžiamas. O DI technologijoms, kurios nesukelia grėsmės žmogui, ribojimai nebus taikomi. Tačiau dalis ekspertų tam priešinasi argumentuodami, kad yra daug būdų specifiniais programavimo būdais apeiti šį ribojimą ir kelti grėsmę žmonėms net tuomet, kai formaliai kuriama sistema patenka į „žmogui grėsmės nekeliančių“ sąrašą“, – aiškina R. Vasiliauskienė.
Nors Dirbtinio intelekto aktas kuriamas humanistinio – į žmogaus apsaugą ir gerovę sutelkto – požiūrio pagrindu, kurį galima vertinti kaip kliuvinį greitam DI vystymui, tačiau pagrįstai tikimasi, kad šis Europos reglamentas turės pasaulinį poveikį, kokį turėjo ir BDAR.
„Laikomasi prielaidos, kad šis aktas paskatins ir kitas valstybes, kurios puoselėja panašias vertybes, jas įtvirtinti savo teisės aktuose. Ne mažiau svarbu yra tai, kad didelę ekonominę galią turinti Europa paskatins užsienio DI kūrėjus laikytis europietiškų įstatymų vien dėl ekonominės logikos. Neefektyvu kurti dvi skirtingais teisiniais pagrindais veikiančias dirbtinio intelekto sistemas skirtingoms jurisdikcijoms – paprasčiau europinius reikalavimus taikyti globaliai“, – tvirtina COBALT vyresnioji teisininkė.
Tai, anot R. Vasiliauskienės, reiškia, kad viso pasaulio DI sistemų kūrėjams, siekiantiems tiekti savo produktus Europos rinkai, sukuriamos vienodai griežtos taisyklės ir vienodai patrauklios sąlygos investuoti į tokių sistemų vystymą. Kartu galima numatyti, kad net jeigu DI lenktynėse ES nepavyks išsiveržti į pirmaujančias pozicijas, DI produktų, tiekiamų ES rinkai, veikimas atitiks europietiškus, į humanizmą sukoncentruotus teisinius standartus.
Siekia lyderystės ir karinėje srityje
ES Dirbtinio intelekto akto nuostatos nebus taikomos karinės paskirties dirbtinio intelekto vystymui ir panaudojimui – šis bus reglamentuojamas kitais teisės aktais. Tačiau ES politikai laikosi bendros nuostatos, jog sprendimas pasirinkti karinį taikinį ir prieš jį panaudoti mirtiną jėgą naudojant autonomines ginklų sistemas visuomet turi būti priimamas žmogaus. Mat tik taip galima užtikrinti, kad bus laikomasi mirtinos jėgos panaudojimo proporcingumo ir būtinumo principų.
ES siekia lyderystės kuriant ir raginant pasauliniu mastu pritaikyti DI panaudojimo karinėms reikmėms teisinį reglamentavimą. Vasarį vykusiame REAIM suvažiavime, organizuotame Nyderlandų Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų, daugiau nei 60 pasaulio valstybių, įskaitant JAV ir Kiniją, pasirašė „kvietimą veikti“ siekiant atsakingo DI naudojimo karinėje srityje.
Apibendrinant svarbu pažymėti, kad bet kokios reikšmingos gyvenimo srities teisinis reglamentavimas yra neišvengiamas ir jis anksčiau ar vėliau įvyks. Yra manančių, kad teisė trukdo technologijų vystymuisi ir reguliavimas turi būti pradedamas kuo vėliau. Oponuojantys teigia, kad reikia pasimokyti iš interneto. Kažkada sparčiai išaugus interneto naudojimui, nusikalstamam pasauliui atsivėrė naujos galimybės sukčiauti, savintis kito tapatybę, vogti, priekabiauti. Interneto ryšys tam suteikė neaprėpiamas galimybes, o tuo metu teisėkūra vėlavo. Dėl šios priežasties daug ydingo elgesio formų interneto erdvėje ilgą laiką buvo nebaudžiamos.
„Panašu, kad iš šios klaidos Europa pasimokė. DI, kaip kitados internetas, pakeis mūsų gyvenimus ir todėl turi būti reguliuojamas. Mano manymu, kuo anksčiau – tuo geriau“, – teigia R. Vasiliauskienė.
Lenktynėse dėl DI lyderio titulo dalyvaujanti Europa technologiškai kol kas atsilieka, tačiau ji turi realią galimybę būti pirmoji pasaulyje priėmusi šią sritį reglamentuojantį teisės aktą. O tai tikrai pakeis ne tik pačios Europos, bet ir likusios pasaulio dalies DI kūrėjų darbą.
