Susipažinkite su šių nepamirštamų bei savitu įvaizdžiu apdovanotų moterų istorijomis. Svarbiausia – stilius, nes tai asmenybės dalis, išorinė individualumo išraiška. Šiuose žodžiuose ir slypi visa paslaptis. Daugybė moterų rūpinasi savo įvaizdžiu ir seka mados tendencijas, tačiau dešimt moterų, įtrauktų į šią stilingo dizaino knygą, paliko mums tai, kas nepavaldu laikui ir mados kaprizams.
Šiandien jos yra įkvepiantys grožio ir žavesio etalonai. Tai Audrey Hepburn prigimtinis grakštumas, jos nepaprasta elegancija. Coco Chanel, radikaliai pakeitusi moters įvaizdį ir paskatinusi mados revoliuciją. Tai sprogstantis Marilyn Monroe seksualumas, sumišęs su vaikišku gyvenimo džiaugsmu ir kankinančiu beviltiškumu. Tai įgimta Grace Kelly didybė ir nuostabus Brigitte Bardot prancūziškumas, jos meilė laisvei.
Šios ypatingu grakštumu bei savitu įvaizdžiu apdovanotos ikonos tapo nemarios dėl savo palikimo. Visos jos buvo elegantiškos, maištingos sielos, klestėjusios savo laiku ir nepamirštamos iki šiol.
Knygą iš anglų kalbos vertė Ieva Driukienė.
Knygos ištrauka:
Grace Kelly puikiai suprato, kokį jos įvaizdį yra susikūręs pasaulis. Ji žinojo, kad gali sukelti tiek meilę, tiek neapykantą. Be to, ji buvo beveik tobula. Jos pieno baltumo oda, šviesūs plaukai, mėlynos akys ir liekna, grakšti figūra buvo nepaprasto grožio. Tačiau labiausiai nepasiekiama, aukščiau virš kitų ji buvo dėl puikaus įgimto gebėjimo bet kokia proga atrodyti dailiai ir nepriekaištingai. Natūrali Grace Kelly elegancija nepamirštama net ir šiandien, praėjus beveik trisdešimčiai metų po jos ankstyvos mirties tragiškame eismo įvykyje 1982 m. Žinoma, šis įvykis nė kiek nenustelbė legendos apie Holivudo žvaigždę, kuri pasiekusi savo karjeros aukštumas paliko kiną dėl meilės princui. Apie šią aktorę vis dar rašoma knygų. Nepaprastas princesės garderobas eksponuojamas didžiausiose kultūros įstaigose (įskaitant Londono Viktorijos ir Alberto muziejų). Visų šalių, visų socialinių sluoksnių moterys vis dar laiko ją sektinu pavyzdžiu. Tarp jų ir turtingoji Ivanka Trump, savo vestuvėms 1989 m. paprašiusi dizainerės Veros Wang sukurti „Grace Kelly stiliaus“ suknelę. Ji kainavo 30 tūkst. JAV dolerių. Tačiau kaip apibūdinti „Grace Kelly stilių“? Kad geriau jį suprastume, reikia žengti žingsnį atgal ir pripažinti, kad visų pirma ji buvo Jos Karališkoji Didenybė Monako princesė.
Grace Patricia Kelly gimė 1929 m. lapkričio 12 d. Filadelfijoje, vidurinės klasės šeimoje. Jos airių kilmės tėvas Johnas Brendanas iš pradžių buvo paprastas darbininkas, vėliau susikrovė turtus iš plytų fabriko. Jos dėdė George’as buvo aktorius ir dramaturgas, pelnęs Pulitzerio premiją. Būtent jis meilę scenai perdavė Grace, kuri 1947 m. įstojo į Amerikos dramos meno akademiją Niujorke. 1951 m. debiutavusi kaip modelis, taip pat pasirodžiusi televizijoje, ji gavo nedidelį vaidmenį Henry Hathaway’aus filme „Fourteen Hours“ („Keturiolika valandų“). Kitais metais ji suvaidino pagrindinį vaidmenį vesterne „High Noon“ („Vidurdienis“) su Gary Cooperiu. Tačiau esminis jos karjeros postūmis buvo vaidyba trijuose įsimintinuose Alfredo Hitchcocko filmuose: demoniškame „Dial M for Murder“ („Įvykus žmogžudystei skambinkite M“), intriguojančiame „Rear Window“ („Langas į kiemą“), abu pastatyti 1954 m., ir detektyvinėje komedijoje „To Catch a Thief“ („Pagauti vagį“, 1955 m.), kurios veiksmas pranašiškai vyksta Prancūzijos Rivjeroje. Kalbėdamas apie savo mūzą, didysis įtempto siužeto meistras sakė: „Ji yra gundanti nebūdama seksuali. Po lediniu paviršiumi ji, atrodo, dega vidine ugnimi ir ekrane tai daro stebuklus.“
Grace Kelly buvo unikali stipriu charakteriu. Tai puikiai matyti ekrane. Aktorė pati rinkdavosi, ką vilkėti kadre. Žinoma, jos drabužiai visada buvo madingiausi, pavyzdžiui, baltas platėjantis tiulio sijonas siuvinėtu liemeniu ir juoda palaidinė V formos iškirpte, dėvėta filme „Rear Window“. Šis derinys šeštojo dešimtmečio madai buvo kone manifestas. Tačiau tikroji jos stiliaus stiprybė – jis peržengia laikotarpių ir madų ribas. Neseniai išleistoje knygoje „The Little Black Book of Style“ („Maža juoda stiliaus knyga“) įtakinga „Marie Claire“ mados direktorė Nina Garcia rašo, kad kiekviena moteris, trokštanti stiliaus patarimų, bent kartą gyvenime turėtų pamatyti filmą „To Catch a Thief“.
Perlų vėrinys, kašmyro megztinis aukštu kaklu, įliemenuotas tvido švarkas ir šilkinė liemenė, kuriuos aktorė taip mėgo, dabar yra esminiai moteriško garderobo akcentai. Tiesą sakant, jos mėgstamiausias aksesuaras pats tapo elegancijos sinonimu – tai „Hermes“ rankinė, jos garbei dabar vadinama „Kelly“.
Rankinę su užsegamu dirželiu Robertas Dumas sukūrė ketvirtajame dešimtmetyje, o jį įkvėpė XIX a. pabaigos balnakrepšiai. Tačiau ši rankinė tapo kultinė tik tada, kai fotografai ją užfiksavo ant amerikiečių žvaigždės rankos, kai toji pelnė „Oskarą“ už George’o Seatono filmą „The Country Girl“ („Kaimo mergina“).
Taigi kai Grace Kelly 1955 m. gegužės 6 d. susipažino su Monako princu Rainier per žurnalo „Paris Match“ fotosesiją, ji jau buvo tapusi ikona. Tačiau šis statusas galutinai įsitvirtino per jųdviejų vestuves, įvykusias 1956 m. balandžio 19 d. Šv. Nikolajaus katedroje Monte Karle. Ceremonija, kurią žurnalas „Time“ pavadino romantiškiausia nuo Romeo ir Džuljetos laikų, buvo transliuojama per televiziją. Nuotaka vilkėjo suknelę, įėjusią į mados istoriją. Ji buvo stačia apykakle, plačiu sijonu, su ilgu nuometu.
Suknelei pasiūti reikėjo daugybės metrų taftos, šilko ir senoviškų Briuselio nėrinių, puoštų perlais. Po perlais puošta šukuosena buvo prisegtas labai ilgas tiulio nuometas, kurį kūrė Helen Rose. Ši MGM studijos kostiumų dailininkė rengė Kelly paskutiniuose dviejuose jos filmuose: „Swan“ („Gulbė“) ir miuzikle „High Society“ („Aukštuomenė“). Ištekėjusi ir atsisveikinusi su Holivudu, naujoji princesė tapo europietiškesnė, nes ėmė pirmenybę teikti tokiems prekių ženklams kaip „Chanel“, „Givenchy“, „Gres“ ir „Valentino“, o ne amerikiečių dizaineriams, pavyzdžiui, Olegui Cassini, su kuriuo anksčiau susitikinėjo.
Princesės mėgstamiausias buvo „Dior“, nes ją siejo ypatingas ryšys su Marcu Bohanu, dirbusiu „Dior“ kūrybos direktoriumi 1961—1989 m. Panašu, kad Grace vaikų, princesių Caroline ir Stephanie bei princo Alberto, siuvėja išpranašavo 1967 m. pradėtą kurti „Baby Dior“ liniją. Buvusi aktorė sakė: „Jei reiktų įvardyti dalyką, kuriam visiškai nepritariu, tai būtų apsipirkimas dėl malonumo. Aš veikiau manau, kad taip pagerbiu tuos, kurie kuria tokius gražius dalykus, ir suteikiu malonumo tiems, kurie mato mane juos dėvint.“ Grace Kelly mokėjo suderinti intymesnę šeimos pusę su savo padėtimi visuomenėje. Ji transformavo Monte Karlą į vieną prašmatniausių vietų žemėje, kai čia kartu su interjero dizaineriu Andre Levasseur ėmė rengti pasakiškas puotas. Kiekvienas jos pasirodymas buvo įvykis, stebinantis suknelėmis, XIX a. apranga, plazdančiomis šifono tunikomis, turbanais, kailiniais boa, „Van Cleef & Arpels“ deimantų papuošalais ir „Cartier“ diademomis. Ir, žinoma, teatrališkomis šukuosenomis, kurias jai kūrė Alexandre’as de Paris. Jos buvo tikri architektūros stebuklai iš pynių ir šinjonų, kurie dar labiau pabrėžė jos ir taip karališką išvaizdą. Princesės karališkumas pranoko visus titulus, nes, kaip 1956 m. sakė Frankas Sinatra, „Grace Kelly jau gimė princese“.
