„Tokio masto bylos Švedijos teisinėje sistemoje dar nėra buvę“, – AFP sakė ieškinį parengusios organizacijos „Aurora“ narė Ida Edling.

Ieškinys, simboliškai pateiktas Stokholmo apygardos teismui per penktadienį mieste vykusį protestą, prieš tai elektroniniu būdu buvo pateiktas kitam Stokholmo teismui, pranešė „Aurora“.

Dvejus metus rengtas ieškinys pateiktas tuo metu, kai naujoji Švedijos dešiniųjų vyriausybė vis dažniau sulaukia kritikos dėl blankių klimato tikslų.

19 metų studentė Moa Widmark sakė, kad penktadienio demonstracijoje dalyvavo todėl, kad „klimato krizė kelia nerimą ir gąsdina – artėjame prie katastrofos“.

Nors toks ieškinys Švedijos teismuose atsidūrė pirmą kartą, šeši portugalų jaunuoliai padavė Švediją ir 32 kitas šalis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kaltindami jas negebėjimu tinkamai reaguoti į klimato krizę.

„Jei laimėsime, bus paskelbtas verdiktas, kuriame bus nurodyta, kad Švedijos valstybė privalo atlikti savo dalį globalių priemonių, kurių reikia, kad pasaulis pasiektų 1,5 laipsnio tikslą“, – sakė I. Edling.

Pastaraisiais metais vis daugiau organizacijų ir piliečių kreipiasi į teismus, kritikuodami, jų teigimu, vyriausybės neveiklumą klimato srityje.

2019 m. gruodį aplinkosaugos organizacijos iškeltoje žymioje byloje Nyderlandų aukščiausiasis teismas nurodė vyriausybei iki 2020 metų mažiausiai 25 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Panašioje byloje Prancūzijoje daugiau nei du milijonai piliečių padavė Prancūzijos valstybę į teismą už tai, kad ši nesiima veiksmų prieš klimato kaitą.

Šią savaitę paskelbtoje ataskaitoje Švedijos meteorologijos ir hidrologijos institutas teigė, kad vidutinė temperatūra Švedijoje nuo 19 amžiaus pabaigos pakilo beveik dviem laipsniais Celsijaus, t. y. dvigubai greičiau nei vidutiniškai pasaulyje.

Sniego danga dabar išsilaiko dviem savaitėmis trumpiau, nors kritulių kiekis padidėjo.