„Kol taikomos laikinosios apsaugos priemonės, stelos bus uždengtos. Tokią priemonę ketiname naudoti nuo kitos savaitės iki paminklo nukėlimo darbų. Taip pat įrengsime vaizdo stebėjimo kamerą, kuri padės apsisaugoti nuo galimų vandalizmo aktų“, – Eltai teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.

Toks sprendimas priimtas laukiant Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių komiteto nutarimo. Kaip trečiadienį sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius, sprendimas nukelti stelas priimtas siekiant neerzinti žmonių ir apsaugoti objektus nuo vandalizmo aktų. ELTA primena, kad šią savaitę paminklas sovietų kariams buvo apipaišytas necenzūriniu žodžiu.

Šios savaitės trečiadienį Antakalnio kapinėse esančias Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančias stelas nuspręsta perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Kaip teigė R. Šimašius, priėmus sprendimą, dar reikės sulaukti JT Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) atsakymo. Ketinama, kad stelų išgabenimo darbai bus pradėti lapkričio mėnesį.

Nukelti 6 Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančias stelas sostinės Taryba vienbalsiai nusprendė dar birželio pradžioje.

Vis tik, Vilniaus miesto savivaldybei pranešus, kad paminklas turėtų būti nukeltas spalio mėnesį, sprendimui oponuojantys asmenys kreiptasi į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą. Pareiškėjai prisistatė etniniais rusais. Kazimieras Juraitis, Dmitrijus Glazkovas, Tatyana Brandt ir Anastasiya Brandt, skundžiasi, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas demontuoti stelas Antakalnio kapinėse pažeidžia jų tautinių mažumų teises ir teisę privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.

Reaguodama į sprendimą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, antradienį Teisingumo ministerija pateikė Lietuvos poziciją. Teisingumo ministrės Ewelina Dobrowolskos teigimu, Lietuvos pozicijoje yra pažymima, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos remiantis klaidinančia informacija.