Ši pilis kadaise buvo Prancūzijos karalių rezidencija ir yra tarp geriausiai išlikusių tokio pobūdžio paminklų Europoje, didžioji jos dalis atvira visuomenei, taip pat ir ekskursijoms, koncertams, teatro spektakliams bei kitiems renginiams. Joje taip pat saugoma dalis Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų istorinių archyvų, prie jų prieiga ribojama. Kiekvienais metais pilyje apsilanko apie 150 tūkst. žmonių, bilietas suaugusiam asmeniui kainuoja 9,50 euro. Tačiau liepos 28 d. dvi rusės nebuvo įleistos.

„Apsauginis prie metalo detektoriaus paprašė manęs parodyti savo pasą“, – sakė 31 metų viena šių moterų, dirbanti žurnaliste ir prieš penkis mėnesius atvykusi į Prancūziją. Ji sakė palikusi Rusiją „dėl karo“. Apžiūrėjęs dokumentą sargybinis pareiškė, kad ji negali įeiti, AFP pasakojo pavardės nenorėjusi skelbti moteris. Kitas apsaugininkas taip pat neleido jai įeiti, kaip priežastį nurodė tai, kad „ji yra rusė“, sakė ji ir pridūrė negalėjusi patikėti tuo, ką girdi.

Vėlai pirmadienį AFP susisiekė su Gynybos ministerija ir ši patvirtino, kad dėl invazijos į Ukrainą iš tikrųjų „ribojama Rusijos piliečių prieiga prie karinių objektų“. Tačiau Rusijos žurnalistės gali prašyti išimties, pridūrė ministerijos pareigūnas.

Nuo to laiko, kai Maskva vasarį pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, Prancūzija priėmė apie 100 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, rodo vyriausybės duomenys. Nacionalinės statistikos tarnybos „Insee“ duomenimis, 2021 m. Prancūzijoje gyveno maždaug 73 500 rusų imigrantų.

Europos Sąjungoje vyksta debatai, ar reikėtų taikyti dar daugiau ribojimų turizmo ar asmeniniais tikslais į bloką atvykstantiems rusams. Praėjusią savaitę Rusijos kaimynė Suomija paskelbė planą riboti turistines vizas Rusijos piliečiams, bet taip pat pabrėžė, kad šiuo klausimu reikia priimti sprendimą ES lygmeniu.