Ilguoju laikotarpiu išaugęs ekologiško žalio pieno supirkimas iš šalies ekologiško pieno gamintojų fiksuojamas ir šiemet. Per pirmus penkis šių metų mėnesius supirkta 16,5 tūkst. tonų ekologiško pieno, kai prieš penkis metus, 2018-aisiais, per tą patį laiką buvo supirkta 11,7 tūkst. tonų.
Taip pat auga ir ekologiškų pieno produktų gamyba. Pavyzdžiui, ekologiškos varškės 2018-aisiais buvo pagaminta 713,4 tonos, o pernai – 764,4 tonos, natūralaus ekologiško jogurto gamyba atitinkamais metais išaugo nuo 912 iki 1066,4 tonų.
Ekologiškų produktų paklausos augimas pasaulyje stebimas jau daugiau kaip 10 metų. JAV Ekologiškų produktų prekybos asociacijos duomenimis, 2010 m. pasaulyje ekologiško maisto produktų buvo parduota už 22,5 mlrd. eurų, o jų kiekis sudarė 3,4 proc. viso pasaulyje parduoto maisto. 2019 m. ekologiški maisto produktai jau sudarė 5,4 proc. visos maisto rinkos, o pardavimų suma siekė beveik 50 mlrd. eurų.
Kaip pasakoja Lietuvos pienininkų asociacijai „Pieno centras“ priklausančios AB „Pieno žvaigždės“ filialo „Kauno pienas“ vyr. technologė Edita Stasytienė, prižiūrinti pirmojo Lietuvoje sertifikuoto ekologiško jogurto „Bios“ gamybą, pienininkai vieni pirmųjų pastebėjo, jog susidomėjimas ekologiška produkcija turi savo pirkėją.
„Lietuvai 2004 metais įstojus į ES, ekologiškų produktų gamyba tapo labai aiškiai reglamentuota. Mes pateikėme paraišką ir 2006 metų rugpjūtį „Bios“ buvo pripažintas pirmuoju sertifikuotu ekologišku jogurtu Lietuvoje bei vienu pirmųjų tokių maisto produktų apskritai“, - prisimena E. Stasytienė.
Pasak jos, lietuviai visada daug dėmesio skyrė maisto kokybei ir mūsų šalyje yra labai aukšti maisto gamybos standartai, griežta kokybės priežiūra. Pastaruosius keletą metų vis didesnio dėmesio sulaukia ekologiški produktai, kurių gamybą prižiūrima dar atidžiau.
Pavyzdžiui, pienas jogurtui „Bios“ tiekiamas tik iš sertifikuotų ekologinių ūkių, o tai reiškia, kad karvės maitinamos tik natūraliu pašaru be cheminių priedų, joms negali būti duodami hormonai bei genetiškai modifikuoti papildai. Taip pat ekologiniuose ūkiuose karvės turi ganytis ganyklose, šios pievos negali būti tręšiamos ar kitaip paveiktos chemikalais, labai griežtai ribojamas antibiotikų vartojimas, o juos panaudojus karvių gydymo tikslais, pienas kurį laiką negali būti parduodamas kaip ekologiškas.
Ne mažiau griežti reikalavimai taikomi vaisių ir uogų, kurie patenka į jogurtą, auginimui. Visi jie turi būti užauginti ekologiškuose sertifikuotuose ūkiuose be cheminių trąšų, natūraliomis sąlygomis. Uogienės, džemai ar kiti skonio produktai, kurie maišomi su jogurtu, taip pat gaminami tik pagal griežtus ekologiškam produktui taikomus reikalavimus.
„Manau, žmonės pradėjo labiau domėtis ką valgo, kaip produktai gaminami, kuo skiriasi vieni nuo kitų. O pasidomėjus kuo skiriasi paprasti ir ekologiški produktai, pasirinkimas dažnai būna pastarųjų naudai“, - svarsto E. Stasytienė.
Be to, ekologiški produktai turi ir daugiau teigiamų funkcinių savybių. Pavyzdžiui, jogurtas „Bios“ natūraliais būdais, koncentruojant pieną, praturtinamas kalciu bei kitomis medžiagomis, papildomai dedama virškinimui itin naudingų bifido bakterijų.
Kaip informuoja žemės ūkio ir maisto gaminius sertifikuojanti „Ekoagros“, ekologiškos produkcijos ženklu pažymėtuose produktuose nėra sintetinių maisto priedų – dažiklių, saldiklių, konservantų ir kt., juose taip pat nėra genetiškai modifikuotų organizmų.
Kad vartotojai būtų tikri, jog perka ekologiškus produktus, ši produkcija griežtai reglamentuojama, kontroliuojama ir sertifikuojama. Ekologišką maistą lengva atpažinti dėl išskirtinio ženklinimo. Visi supakuoti ekologiški produktai paženklinti specialiu ES logotipu – žalios spalvos stačiakampiu, kurio viduryje yra lapas iš baltų žvaigždžių. Greta šio dedamas ir nacionalinis ekologiškų produktų ženklas, kuris yra privalomas ant visų mūsų šalyje pagamintų ir supakuotų ekologiškų produktų.
