Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Farmakotechnikos katedros vedėjo Aurimo Galkonto teigimu, pandemija sukėlė tikrą farmacijos srities renesansą – kritiškiausiu visuomenei laikotarpiu farmacijos specialistai ėmėsi reikšmingo vaidmens, o kartu su tuo išaugo ir jų atsakomybės.
„Ne vienas sveikatos sistemos ekspertas kartojo, kad vaistinių darbuotojų svarba yra gerokai išaugusi, o ateityje farmacijos specialistų funkcijos bus tik dar platesnės. Vaistinė jau nebėra vien vaistų išdavimo vieta, čia gaminami ir kuriami vaistai, skiepijami pacientai, jie gali pasikonsultuoti apie vaistų vartojimą ir suderinamumą, taip pat sveikatos prevenciją. Jau netrukus gyventojai vaistinėse galės prasitęsti ir receptus, kas sėkmingai vyksta kitose Europos šalyse“, – komentuoja jis.
Pastaraisiais metais itin reikšmingos vaistinių darbuotojų grandies – farmakotechnikų – mažėja. 2017-2021 m. farmakotechnikų Lietuvoje sumažėjo 11 proc. „Sodros“ duomenimis, 2020 m. farmakotechnikai sudarė 24 proc. vaistinių darbuotojų, kai 2022 m. – jau 23 proc.
„Skaičiuojama, kad per 7 metus į pensiją gali pasitraukti per 50 proc. farmakotechnikų, dirbančių vaistinėse – tai reiškia, kad iš 841 farmakotechniko beliks vos apie 400“, – atkreipia dėmesį A. Galkontas pridurdamas, kad darbuotojų trūkumo problema vaistinėse kasmet taps tik aštresnė.
Ko mokosi farmakotechnikas?
Kauno kolegijos Medicinos fakulteto prodekanė dr. Lijana Navickienė pasakoja, kad farmakotechnikas yra labai plataus spektro specialistas, studijų metų jis mokosi medicinos terminologijos, anatomijos, fiziologijos, ligų pagrindų ir būtinosios medicinos pagalbos.
„Būsimo farmakotechniko dėmesio centre yra farmakologija, mikrobiologija, socialinė farmacija ir farmacinė rūpyba, taip pat vaistų technologijos, toksikologijos pagrindai, bendravimo psichologija ir dar daugybė kitų dalykų. Negana to, labai reikšmingą studijų dalį sudaro profesinės veiklos praktikos, kuri gali vykti visuomenės, ligoninių ar universiteto vaistinėse, taip pat gamybinėse vaistinėse. Studentai turi galimybę praktiką atlikti įvairiose Europos Sąjungos (ES) šalyse pagal Erasmus+ mainų programą“, – atskleidžia ji.
Dr. L. Navickienė tęsia sakydama, kad farmakotechnikas iš kolegijos išeina žinodamas vaistinių preparatų poveikį organizmui, apie saugų jų vartojimą, kaip parinkti tiek nereceptinius ir tradicinius augalinius preparatus, tiek kitas vaistines prekes pagal gyventojų poreikius.
„Turime 2 chemijos laboratorijas, kuriose studentai pirmiausia mokosi cheminių medžiagų ir dispersinių sistemų analizės metodų su įvairia laboratorine įranga. Taip pat turime vaistų technologijos laboratoriją, kurioje studentai mokosi gaminti ekstemporalius vaistinius preparatus bei įvertinti pagamintų vaistinių preparatų kokybę. Biofarmacijos laboratorijoje studentai tiria vaistinius preparatus ir jų kokybę, o farmakologijos laboratorijoje yra simuliacinė vaistinė, kur studentai praktinių darbų metu imituoja darbą vaistinėje pagal paruoštas klinikines situacijas“, – apie farmakotechniko ruošimo užkulisius pasakoja Medicinos fakulteto prodekanė.
Farmakotechnikai – laukiami specialistai
Anot A. Galkonto, didesnis stojančiųjų į šią specialybę kiekis galėtų užkamšyti farmacijos specialistų trūkumą šalies vaistinėse.
„Todėl besirenkantys šią specialybę yra labai laukiami ne tik mokymo įstaigose, bet ir vaistinėse. Be to, labai tikiuosi, kad ateityje farmakotechnikai, kaip ir kitose ES šalyse, turės galimybę atlikti vis daugiau funkcijų vaistinėse, tokių, kaip testavimas, vakcinavimas, vaistų suleidimas, tad ir šiuos modulius planuojame įtraukti į studijų programas“, – aiškina Farmakotechnikos katedros vedėjas.
Jis pažymi, kad farmacijos specialistų poreikis šalyje visada buvo, tačiau dar labiau išaugo vaistinėms pradėjus teikti daugiau paslaugų, kaip vakcinacija ir pan., taip nuimant dalį krūvio nuo sveikatos priežiūros įstaigų.
„Be to, reikia nepamiršti, kad naujai paruošti farmakotechnikai ne visada nukeliauja dirbti vien į vaistines. Mūsų turimais duomenimis, apie 30 proc. farmakotechnikų Lietuvoje dirba kitose darbovietėse: didmeninėse farmacijos įmonėse, gamintojų atstovybėse ir kitur. Dėl šios priežasties faktinis farmacijos specialistų poreikis yra kur kas didesnis ir jis tik augs“, – įžvalgomis dalijasi A. Galkontas.
Dr. L. Navickienės teigimu, dažniausiai farmakotechnikai renkasi darbą vaistinėje. Dirbdami kartu su vaistininku jie teikia farmacines paslaugas, išduoda vaistinius preparatus, medicinos pagalbos priemones ir kitas vaistinių prekes.
„Farmakotechnikai dalyvauja stiprinant ir gerinant gyventojų sveikatą, gaminant vaistus vaistinėje, teikiant informaciją apie vaistus pacientams. Negana to, jie pildo vaistų atsargas vaistinėje, teikia informaciją vaistininkui apie trūkstamų vaistų ir prekių atsargų užsakymą, įvertina gautų ar jau esančių vaistinių prekių kokybę ar pakuotės pažeidimus, taip pat veda vaistų apskaitą. Funkcijų ateityje tik daugės“, – vardija farmakotechniko atsakomybes ji.
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sako, kad farmacijos specialistų – tiek vaistininkų, tiek farmakotechnikų – darbdaviai ieško nuolatos, mat siekiant vaistinėse suteikti daugiau ir kokybiškų paslaugų, šių specialistų poreikis yra užprogramuotas augti.
„Šiandien, tiek būsimi vaistininkai, tiek farmakotechnikai žino, kad net studijų metu darbą pagal specialybę tikrai turės. Visuomenei senstant, būtina orientuotis į kokybiškas sveikatos paslaugas bei jų prieinamumą visiems Lietuvos gyventojams. Vaistininkai ir farmakotechnikai gali padėti spręsti šias problemas, todėl tikimės, kad vis daugiau jaunuolių rinksis farmacijos studijas“, – reziumuoja ji.
