Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, neapibrėžta geopolitinė situacija ir karo sukeltas nerimas tiesiogiai atsispindi gyventojų finansiniuose lūkesčiuose. Didesnio nei 20 proc. pajamų sumažėjimo tikisi 13 proc. gyventojų, kai prieš karo pradžią taip manančių buvo tik 4 proc., rodo tyrimo rezultatai.
„Jau daugiau nei dvejus metus gyventojų nuotaikos dėl asmeninių finansų banguoja tarsi amerikietiškuose kalneliuose. Vos sužibus ryškesnei vilčiai, kad lėtėjantys koronaviruso pandemijos tempai padės grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, Rusija pradėjo karo veiksmus Ukrainoje. Ir nors ekonomistai prognozuoja tolesnį vidutinio atlyginimo augimą, vos per vieną mėnesį nuo karo pradžios nuo 16 iki 34 proc. padaugėjo gyventojų, manančių, kad per artimiausius 12 mėnesių jų namų ūkio pajamos mažės“, – sako J. Cvilikienė.
Kaip rodo tyrimas, 22 proc. gyventojų tikisi 20 proc. ir didesnio pajamų mažėjimo, 12 proc. gyventojų mano, kad per artimiausius metus jų pajamos mažės 10 proc.
J. Cvilikienė atkreipia dėmesį, kad tebesitęsiantis karas Ukrainoje pasėjo pastebimai daugiau pesimizmo nei koronavirusas. 2020 m. pradžioje paklausti, kokius pajamų pokyčius prognozuotų per artimiausius 12 mėn., jų sumažėjimo besitikį teigė 15 proc. gyventojų.
„Pusė respondentų, tai yra 50 proc., yra linkę manyti, kad jų pajamos per artimiausius metus išliks dabartinio lygio ir nesikeis. Tuo metu pajamų augimo tikisi 16 proc. gyventojų“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Šalies padėtį vertina prasčiau
J. Cvilikienė pabrėžia, kad šalies gyventojų lūkesčiai dėl asmeninės finansinės situacijos yra labiau optimistiniai nei dėl šalies ekonomikos padėties.
Tyrimo duomenimis, nuo 15 proc. šių metų vasario pabaigoje iki 49 proc. kovo pabaigoje padaugėjo manančių, kad šalies ekonomikos situacija labai pablogės. Palyginimui, 2020 m. pradžioje numanančių smarkų visos šalies ekonomikos situacijos pablogėjimą buvo 5 proc.
Pasak finansų ekspertės, neutralų ar optimistinį scenarijų šalies ekonomikai brėžia nedidelė lietuvių dalis – 13 proc. mano, kad situacija žymiai nesikeis, o 6 proc. tikisi jos pagerėjimo.
„Suprastėję gyventojų lūkesčiai esant dabartinėms aplinkybėms yra visiškai suprantami – karo veiksmai Ukrainoje tebesitęsia, kyla energijos išteklių kainos, infliacija pasiekusi rekordines aukštumas. Tačiau kaip šiuo metu rodo ekonomistų prognozės, pesimistiškiausi gyventojų brėžiami scenarijai realybe neturėtų virsti: nors ir lėčiau, šalies ekonomika turėtų išlaikyti augimo kryptį“, – komentuoja J. Cvilikienė.
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą 2022 m. kovo 17–25 dienomis „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
