Ketvirtadienio vakarą į parodos „Slapta meilė“ atidarymą rinkosi kultūros ir meno žmonės – fotomenininkė Vaiva Abromaitytė, menininkė Monika Dirsytė, TV prodiuseris Laurynas Šeškus su žmona Indre Trakimaite-Šeškuviene, komunikacijos specialistas Arnoldas Remeika, fotografė Reda Mickevičiūtė, istorikė Luka Leskauskaitė ir kiti.
„Šio įvykio kaltininkė yra vienos turtingiausių Vilniaus šeimų dukra Barbora Radvilaitė, tūkstančio veidų moteris, visų laikų Vilniaus megažvaigždė, vadinta ir gražuole, ir paleistuve, ir karaliene. Po ankstyvos jos mirties, o mirė ji nesulaukusi 30-ies, pagal šių laikų roko žvaigždžių tradicijas jos asmenybė tapo legenda. Daugybė menininkų šią porą ir jų meilės istoriją atvaizdavo savo darbuose“, – per atidarymą kalbėjo parodos iniciatorė Julija Janus.
Julijai atrodo, kad garsiausia Vilniaus istorija nebuvo įveiklinta net ir tada, kai UNESCO Vilnių pripažino romantine Europos sostine. Jau keletą metų Julijos globojamas Vilniaus Stiklo kvartalas, senasis lotynų, žydų, auksakalių ir stiklapūčių kvartalas iškilo ir savo tapatybę kūrė kaip tik Žygimanto Augusto valdymo laikotarpiu. Prieš kelerius metus kvartale atsirado garsiosios poros viso ūgio portretas, kurį nutapė dailininkė Miglė Kosinskaitė. Karaliaus prototipu jame tapo muzikantas, grupės „The Roop“ lyderis Vaidotas Valiukevičius.
Paveikslas buvo tik pradžia – šiuolaikinis karaliaus ir karalienės portretas tapo startuolio „Slapta meilė“ įvaizdžio ženklu. Startuolyje – audiomaršrutas keturiomis kalbomis po Vilnių. Keliaujant juo telefone galima klausytis Barboros pasakojimo apie jos mėgstamas vietas.
Naujausias Julijos Janus projektas – dizaino platforma „Slapta meilė“, kurioje susibūrė Lietuvos menininkai ir gamintojai, specialiai platformai sukūrę savo dizaino objektus. Ši platforma atvira visiems kūrėjams, norintiems prisijungti prie projekto ir tapti romantinės Vilniaus istorijos dalimi.
„Dizaino projektą-platformą įkvėpė neeilinė įsimylėjėlių drąsa, turėjusi įtakos ne tik aplinkinių valstybių sprendimams, bet ir kultūrai. Esminis parodos žodis yra kodas, jis tampa simboline prieiga prisiliesti prie istorijos, suteikti jai naują formą, perkoduoti ją į šiuolaikinio pasaulio dizaino kalbą“, – po parodos atidarymo kalbėjo menotyrininkė Viktorija Mištautaitė.
Ekspozicijoje sukurta stilizuota XVI amžiaus karališkosios miegamojo erdvės scenografija. Architekto Gedimino Stoškaus sumanymas perteikti intymumo atmosferą tapo ekspozicine platforma meno objektams, o kartu ir Julijos Janus su partneriais sukurtai juvelyrikos, tekstilės, maisto, stiklo, žvakių dizaino prototipų kolekcijai. Renesanso laikotarpio karališkos aprangos stilizacijos nutiesia kelią tarp prieš beveik penkis amžius gyvenusių Vilniaus karališkojo dvaro žmonių ir šių dienų kostiumo raidos tendencijų.
Pirmieji parodos lankytojai buvo pakviesti pažiūrėti 1982 metų Lietuvos televizijos kurtą televizijos spektaklio „Barbora Radvilaitė“ ištrauką ir paragauti „Slaptos meilės“ ir karalienės Barboros perlų – saldainių, kurtų prisimenant, kad Barbora Radvilaitė mėgo apelsinus ir marcipanus, o Žygimanto Augusto dvaras iš Italijos atvežė visiškai naują maisto kultūrą į Vilnių.
Parodą „Slapta meilė“ kartu su Julija Janus ir „Go Vilnius“ kūrė stiklo kūrėja Unda Prisca, stiklo menininkas Remigijus Kriukas, mados dizainerė Andra Jatautienė, grafikos dizaineris Gajus Eidiejus, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos drabužių konstravimo ir siuvimo studijų skyrius, augalinio vaško gamintojai „Flamera“, patalynės kūrėjai „Decoflux“, „De Ribas Jewellery“ juvelyrai, saldainių fabrikas „Rūta“, „Art-on“ spaudinių ir tekstilės ekspertai.
Parodos sumanymą padėjo įgyvendinti Lietuvos kultūros taryba, parodos kuratorius Petras Saulėnas, architektas Gediminas Stoškus.
Paroda veikia Vilniaus rotušėje balandžio 28–gegužės 28 dienomis.
