Viename iš Lietuvos pašto išleistų pašto ženklų vaizduojama viena žymiausių lietuvių liaudies pasakų „Eglė žalčių karalienė“. Nors skaičiuojama daugiau nei šimtas šios pasakos variantų, pagrindinė visų linija tokia pati – Eglės ir Žilvino, kitiems pasirodančio žalčio pavidalu, nelaiminga meilės istorija, pasibaigusi Žilvino atplaukimu kraujo puta, o Eglės ir jos vaikų – Ąžuolo, Uosio, Beržo ir Drebulės – virtimu medžiais. Pasak tautosakininkų, tai viena iš nedaugelio lietuviškų pasakų, kuri baigiasi nelaimingai. Šaltiniuose rašoma, kad pirmą kartą „Eglė žalčių karalienė“ publikuota 1837 m. Nuo to laiko pasaka ne kartą virto dar ne viena knyga ar spektakliu, Palangos botanikos sode iki šiol stovi šiai legendai skirta skulptūra.
Kitame pašto ženkle G. Gruzdaitytė atvaizdavo taip pat Lietuvoje simbolinę reikšmę ir visiems puikiai pažįstamą papartį, tiksliau, paparčio žiedą. Nors iš tiesų paparčiai nežydi, nuo seno jo paieška Joninių naktį apipinta ne vienu mitu. Pasak daugelio sakmių, paparčio žiedas pražysta tik stebuklingą naktį, vieną kartą per 100 metų, ir tai įvyksta tik trumpiausią metuose naktį, per Rasų šventę. Rasti paparčio žiedą reiškia didžiulę sėkmę – žmogus tampa visažinis ir labai laimingas.
Kiekvieno pašto ženklo nominalas – 0,95 euro, tiražas – 40 tūkst. vnt. Kartu su pašto ženklais išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu – išleidimo dieną Vilniaus pašte, Totorių g. 8.
Pašto ženklų laida „Europa“ kasmet leidžiama visose ES šalyse, ta pačia tema, paprastai iki birželio pabaigos. Šiais metais laida dedikuota garsiems literatūriniams kūriniams bei burtais apipintoms istorijoms.
Pernai pašto ženklų laida „Europa“ buvo dedikuota nykstantiems gyvūnams. Lietuvos paštas tą kartą išleido du pašto ženklus, kuriuose pavaizduoti į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti pilkasis ruonis ir lūšis.
