Sveika ir natūrali Lietuvos didikų virtuvė – ne prastesnė nei senosios Europos elito

„Lietuviški patiekalai nėra nuobodūs“ – sako pasaulyje gerai žinomos kulinarijos ir konditerijos mokyklos „Le Cordon Bleu“ absolventė ir kvalifikuota vyno somelje Rita Keršulytė-Ryčkova, primenanti, kad mūsų kulinarinis paveldas prasidėjo kur kas anksčiau, nei XVIII a., kai į lietuvišką virtuvę atkeliavo bulvės. Na, o Vytauto Didžiojo, Žygimanto Augusto ir kitų didikų virtuvėse vyravęs produktų natūralumas ir įvairovė vis dar išliko kiekvieno profesionalaus virtuvės šefo prioritetu.

Senojo dvaro patiekalų ingredientai – ir iš miško

 

Ištaigingai paruošta šerniena, bebriena, stirniena, žuvis – ar galėtumėte pagalvoti, kad šiuos prabangius, gurmaniškus ir sveikus produktus didikai ragavo jau nuo XIV a.? Ir nors to meto valstiečių virtuvė stipriai skyrėsi nuo to, ką valdančiajam elitui patiekdavo šefai, tačiau tai tikrai nebuvo cepelinai ar bulvių plokštainis.


„Esame įpratę manyti, kad tradicinė lietuviška virtuvė – tai daugiausia patiekalai iš bulvių, nors šie valgiai mūsų šalyje paplito nuo maždaug XIX a. Tuo tarpu istoriniai šaltiniai byloja, kad dalis senovės lietuvių patiekalų ingredientų atkeliaudavo iš miško. Pavyzdžiui, laukiamiausias puotos patiekalas būdavo gaminamas iš medžioklės laimikių“, – pasakoja Vilniuje, Stiklių g., įsikūrusio bei lietuviškas tradicijas puoselėjančio miško gėrybių ir žvėrienos restorano „Lokys“ šefė.


Žvėriena ir miško gėrybės, anot R. Keršulytės-Ryčkovos yra nišiniai, sveiki produktai, o restorane „Lokys“ jie dar – ir ypač kruopščiai atrinkti. Rinkdamiesi, kurių lietuviškų ūkių produktai bus patiekti „Lokio“ lankytojams, juos ragauja patys restorano virtuvės darbuotojai.


Šerniena
Šerniena
Partnerio archyvas

 

Paragauti gali ir ne didikai

 

Dalį šefės ir jos komandos atrinktų ūkininkų ir mažųjų gamintojų, išsibarsčiusių visoje Lietuvoje, gaminių, galima įsigyti pandemijos metu duris atvėrusioje restorano parduotuvėje „Lokys Deli“.


„Karantino metu turėjome daugiau laiko eksperimentuoti ir kartu su darbuotojais klientams nutarėme pasiūlyti mūsų mėgstamų unikalių lietuvių gamintojų produktų. Šiuos gaminius esame patys išbandę, pamėgę, o dalį jų naudojame savo patiekalams. Parduotuvėlė yra tarsi lietuviškos virtuvės istorijos tąsa, rodanti, kokiais gaminiais galime pasidžiaugti ir pasidalinti su kitais“, – sako „Lokio“ bendrasavininkė.


Pasak R. Keršulytės-Ryčkovos, tarp „Lokio Deli“ produktų yra tiek tradicinių gėrybių – nuo su Lietuvos kraštu neatsiejamo medaus, linų sėmenų, moliūgų, šaltalankių šalto spaudimo aliejų ir pluoštinių kanapių produktų, iki išties neįprastų gaminių.


„Pastebėjome, kad parduotuvėlės lankytojus traukia klasika tituluojamas obuolių sūris, lietuviškos trauktinės, o iš gurmaniškų gaminių nemažai dėmesio sulaukia kankorėžių cukatai bei kanapių užtepėlės“, – vardina pašnekovė. 


„Lokys Deli“
„Lokys Deli“
Partnerio archyvas

 

Natūralumas ir tvarumas tapo neatsiejamais prioritetais

 

Natūralumą ir kokybę mėgstanti R. Keršulytė-Ryčkova, patiekalams „Lokyje“ naudoja šalto spaudimo kanapių bei įvairių sėklų aliejus, kurie yra itin maistingi, gausūs vitaminų, mineralų, antioksidantų, sveikųjų riebalų rūgščių ir kitų naudingųjų medžiagų.


„Taip pat mūsų patiekalų lėkštėse galite sutikti sveikatos uogų – šaltalankių, spanguolių, bruknių. Šaltalankiai vadinami oranžiniu vaistu nuo šimto ligų, o maistingąsias spanguoles lietuviai nuo seno mini kaip gyvybės uogą ir naudojo įvairioms ligoms gydyti. Iš tiesų, mes labai stengiamės savo klientams pasiūlyti sveikus ir kokybiškus gaminius. Natūralumo siekį iš dalies lemia pati restorano koncepcija patiekalams naudoti žvėrieną ir miško gėrybes, kurie savaime yra sveiki, ne masinės gamybos produktai. Na o siekdami tvarumo, kuris taip pat yra vienas iš „Lokio“ prioritetų, stengiamės gaminius pirkti iš lietuvių gamintojų. Tvarumą propaguojame ir kitur – nuo „Lokys Deli“ parduotuvės produktų pakuočių iki restorano virtuvės, kurioje stengiamės kuo dažniau naudoti lietuviškus produktus, gaminti taip, kad neliktų atliekų. Net augalus restorano lauko terasoje laistome natūraliomis trąšomis iš kiaušinių lukštų“, – pasakoja pašnekovė.

 

Pasididžiuoti yra kuo

 

Na o pačių įmantriausių istorinės lietuvių virtuvės skonių galima paragauti restorane.


„Mūsų tikslas yra, pirmiausia, įtikinti pačius lietuvius, kad tautinė virtuvė nėra nuobodi. Lietuvių kulinarinis paveldas prasidėjo kur kas anksčiau, nei XVIII a., kai į lietuvišką virtuvę atkeliavo bulvės, todėl klaidinga manyti, jog kad mūsų tradiciniai patiekalai yra tik cepelinai ar kugelis. Susiformavęs stereotipas, greičiausiai, yra sovietinių laikų pasekmė – tuo metu produktų įvairovė buvo itin ribota, o bulvės ir kiauliena buvo vienas iš nedaugelio lengvai gaunamų produktų“, pasakoja R. Keršulytė-Ryčkova.


Anot virtuvės šefės, tai, kokiais patiekalais mėgavosi senovės lietuvių didikai, taip pat yra mūsų tradicijų dalis, kuri savo prabanga nenusileido kitoms to meto Europos šalių virtuvėms, tik šiuos faktus esame pamiršę.

 

 

Užsakymo nr.: PT_73286

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis