Anot vienos iš konferencijos organizatorių bei pranešėjų – Vilniaus universiteto docentės dr. Jolantos Mažylės, V. Gedgaudą (1912-1999) galima vadinti žurnalistikos Idealistu.
„Jis buvo žmogus ne sau, o Idėjai. Žurnalistas, rašytojas, redaktorius, likimo ir karo audrų nublokštas gyventi toli nuo Lietuvos, visą savo gyvenimą paskyrė Tėvynei ir savo tėvynainiams. Artimųjų liudijimu, tylus ir ištvermingas savo užmojuose bei darbuose Vytautas Gedgaudas turėjo aiškias gaires ir tikslus savo gyvenime. Tai – pagarba žmogui ir laisvos Tėvynės idėja“, – sakė dar prieš tarptautinę mokslinę konferenciją surengtos parodos „Atminties tiltai“ sumanytoja ir autorė, LŽS Vilniaus skyriaus pirmininkė, V. Gedgaudo premijos laureatė dr. J. Mažylė.
Tarptautinės mokslinės konferencijos „Išeivijos žiniasklaida ir žurnalistai“ programoje numatyta apžvelgti „išeiviškos Lietuvos periodiką“ (VU prof. dr. Remigijus Misiūnas), „XX a. JAV lietuvių informacinės sklaidos trajektorijas“ (dr. Jolanta Budriūnienė – Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka), vyks diskusija, kurią moderuos Vytautas Jonas Juška, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ir LŽS narys.
Unikalų bendrystės tiltą renginyje savo pasisakymais ties Dalia Henkė – Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė, Ramunė Lapas – JAV lietuvių laikraščio „Draugas“ redaktorė bei vyriausioji redaktorė, Augis Dicevičius – Klivlando lietuvių radijo stoties vadovas, Neringa Budrytė – Italijos lietuvių interneto portalo Itlietuviai.it vyriausioji redaktorė bei Sigitas Birgelis – Lenkijos lietuvių „Aušros“ leidyklos vyr. redaktorius ir direktorius (diskusijos moderatorius – Dainius Radzevičius, LŽS pirmininkas). Apie žinias bei jų sklaidos kanalus kalbės Gintaras Songaila – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius, Ruslanas Iržikevičius – naujienų portalo „The Lithuania Tribune“ vyr. redaktorius, kiti renginio dalyviai.
Dalyvauti konferencijoje pakviesti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis, visuomenės atstovai.
V. Gedgaudas augo Tirkšliuose, žinių sėmėsi Viekšnių progimnazijoje ir Mažeikių gimnazijoje, nuo 1930-ųjų gyveno Kaune. Redagavo leidinius „Iliustruotas pasaulis“, „Laiko žodis“, „Laikas“, „Telegramos“. Reiškėsi jūrų skautų ir jaunalietuvių, Lietuvos buriuotojų sąjungos, kurios narys buvo, veiklose. Parašė novelių rinkinį „Aistrų kovos“ (1935 m.). 1937 metais metais su jachtos „Žalčių karalienė“ įgula laimėjo pirmą vietą Tarptautinėje regatoje aplink Gotlando salą.
1939-1950-aisiais V. Gedgaudas gyveno Paryžiuje. Per Antrąjį pasaulinį karą įstojo į Svetimšalių legioną, kovojo Afrikoje. Jo gyvenimo apžvalgoje užfiksuotas ir faktas, kad 1945-1950 metais V. Gedgaudas slapyvardžiu Vytautas Arūnas rašė politines apžvalgas Čikagos lietuvių dienraščiui „Draugas“. Panašiu metu jis Paryžiaus universitete studijavo literatūrą, Kinematografijos aukštojo mokslo institute – kino režisūrą. Buvo Prancūzijos žurnalistų sąjungos narys ir generalinio sekretoriaus pavaduotojas, taip pat – Laisvųjų žurnalistų sąjungos bei jos valdybos narys.
Europą paliko 1950-aisiais. Jungtinėse Amerikos Valstijose gyveno Brukline (Niujorko valstija) ir kelerius metus dirbo laikraštyje „Vienybė“. Paskui, vėl grįžęs į Prancūziją, kūrė dokumentinius filmus, o nuo 1958 metų Klivlande (JAV) V. Gedgaudas dirbo laikraštyje „Dirva“, po dešimtmečio (1968-aisiais) tapo šio leidinio redaktoriumi (iki 1991-ųjų).
Su žmona Stefa Gedgaudiene 1964-1967-aisiais Klivlande ir Čikagoje turėjo meno galerijų, kuriose parodas rengė ir lietuvių dailininkai.
Nuo 1991 metų V. Gedgaudas buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos garbės narys. Priklausė Amerikos lietuvių tautinei sąjungai, buvo jos garbės narys.
Minint V. Gedgaudo gimimo 110-ąsias metines Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacija 2022-uosius paskelbė atminimo metais.
