Pasak M. Abramovič instituto direktoriaus Giuliano Argenziano, paroda pasižymės unikalia forma: pirmą kartą ji rengiama kaip įspūdinga videoinstaliacija iš rinktinių šios autorės performansų dokumentacijų ir filmų.
Organizatorių teigimu, ekspozicijoje išsamiai pristatoma M. Abramovič kūryba nuo 7-ojo dešimtmečio iki pastarųjų metų. Čia bus galima susipažinti su dokumentine medžiaga, menininkės kūrybine biografija, garsiuoju jos manifestu bei unikaliu kūrybos metodu, taip pat pamatyti jos interviu. Specialiai šiai progai lietuvių kalba išleistas iki šiol išsamiausiai M. Abramovič kūrybą pristatantis katalogas „Valytoja“ („The Cleaner“).
Vienas iš parodos kuratorių Waclawas Kuczma (Lenkija) teigia, kad M. Abramovič menas toks paveikus dėl jame slypinčios pasaulio vizijos ir fatališkų ateities nuojautų. Pasinėrimas į šios autorės kūrybą žiūrovui tampa dramatišku, magišku iššūkiu.
Kitas kuratorius Arvydas Žalpys įžvelgia istorinių sąsajų. „Mūsų regiono gyventojų pasaulėvaizdis artimas šios menininkės kūrybai. Nuo sovietinės „geležinės uždangos“ laikų Lietuvos menininkai ir kultūros lauko atstovai įvairiausiais būdais ieškojo informacijos apie Marinos Abramovič kūrybą. Ji simbolizavo drąsų laisvės siekimą, peržengiant baimę ir nusistovėjusias klišes, nevaržomą menininko asmenybės raišką, veržiantis iš tokių pažįstamų sovietinės sistemos gniaužtų. Todėl šis publikos ir autorės susitikimas ypač svarbus“, – teigia vienas iš parodos rengėjų.
M. Abramovič gimė 1946-ųjų lapkričio 30-ąją Belgrade. Jos tėvas buvo juodkalnietis, motina − serbė, ir abu − pasipriešinimo hitlerinei Vokietijai partizanai Antrojo pasaulinio karo metu. Nuo vaikystės Marina žinojo tapsianti menininke („tai buvo būtinybė ... vienintelis kelias, kuriuo aš galėčiau egzistuoti šiame pasaulyje“). Vaikystėje ji turėjo nepaprastų idėjų, o nuo 12 metų amžiaus pradėjo lankytis Venecijos bienalėje. 1965 m. Belgrado dailės akademijoje pradėjo studijuoti tapybą, bet netrukus susidomėjo performanso žanru ir jį vystė, panaudodama savo pačios kūną reikšti tam tikras mintis, idėjas. 1972 metais ji baigė postudijinius mokslus Zagrebo dailės akademijoje. Netrukus pradėjo viešus meninius pasirodymus, kurie kartais sulaukdavo stebėtojų nevienareikšmių vertinimų.
Anot menotyrininkų, performansas yra tarytum žymuo tam tikrame laike ir vietoje, kur menininkas susitinka su publika, ir jie tampa vienas kito veidrodžiu. M. Abramovič performansų retrospektyva leidžia pamatyti ne tik menininkės kūrybos raidą, bet ir žiūrovo vidinę dinamiką, pajusti laiko perspektyvą ir pamatyti save šiandien, neabejoja parodos organizatoriai.
Pranešime apie šią parodą pabrėžiama, kad M. Abramovič „Būties atmintis“ – svarbus meno renginys ne tik Kaune, Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
