Fotografijų vaizdai – tarsi pasakojimas, nusakantis miesto santykį su žmogumi ir primenantis žiūrovui apie laiko ir aplinkos, kurioje gyvename, įtaką mūsų savimonės, savasties ir kūrybos galių formavimui.
XX a. pirmosios pusės fotografo Leono Baranovskio nuotraukų kadruose užfiksuoti vaizdai – seniausios žinomos Druskininkų nuotraukos, kurių negatyvų rinkinys 1989 metais buvo rastas namo, esančio Šv. Jokūbo gatvėje Druskininkuose, palėpėje. Šie ypač vertingi 97 stikliniai negatyvai buvo perduoti Druskininkų M. K. Čiurlionio namams-muziejui ir iki šiol saugomi jo fonduose.
Parodoje pristatomi prieš šimtmetį fotografijose įamžinti M. K. Čiurlionio tėviškės, jo svajonių, kūrybinio įkvėpimo miesto – Druskininkų – vaizdai. Juose užfiksuoti gražia gamta turtingo kurorto parkų, gatvių, gydyklų, Nemuno pakrantės, Ratnyčėlės upelio ir kiti apylinkių fragmentai. Tai L. Baranovskio pavarde pažymėtos nuotraukos, sudarančios didžiausią XX a. pirmosios pusės Druskininkų fotografijų negatyvų, nuotraukų, atvirukų palikimo dalį ir menančios šviesų miesto laikmetį, poezijos sklidiną aplinką, kurioje užaugo ir įkvėpimo sėmėsi kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Čiurlionio amžininko, o galbūt ir vaikystės draugo fotografo L. Baranovskio (1870–1920) namuose, tuometinės Gardino gatvės viduryje, įkurta fotoateljė buvo vienintelė visame kurorte. Paslaptingąjį Druskininkų fotografą savo atsiminimuose mini ir Čiurlionio sesuo Jadvyga Čiurlionytė, kuri L. Baranovskį pristatė kaip gerbtiną ir savo darbą gerai išmanantį Druskininkų fotografą.
Nuo 1924 metų fotografijos, pažymėtos firminiu įspaudu „FOT. L. BARANOWSKI“, priklausė Boleslovui Čerechovičiui – šios firmos paveldėtojui, kuris vedė našlę, fotografo žmoną Emiliją Baranovską, ir tęsė pradininko darbą. Kaip susiklostė šios šeimos likimas – nežinoma. Laikui bėgant fotografas B. Čerechovičius buvo užmirštas. Jo vardas iš užmaršties iškilo tik XX a. pabaigoje.
