Į kokius tavo trūkumus, norėtum, kad reaguočiau atlaidžiau? Kokie mano veiksmai ar elgesys sekso metu tau labiausiai patinka? Kaip šią akimirką apibūdintum sau tobulą dieną? Kaip jautiesi, kai matai, kad kas nors su manimi flirtuoja? Kaip jautiesi, kai kas nors flirtuoja su tavimi? Kaip mane apibūdintum kitiems žmonėms? Šie ir kiti geriau save ir partnerį pažinti padedantys klausimai, įtraukti į žaidimą, gali paskatinti ilgus pokalbius ir puikias diskusijas. Merginos pripažįsta tokio susidomėjimo žaidimu nesitikėjusios. Netikėta joms ir tai, kad nors, ekspertų teigimu, vyrams sunkiau nei moterims kalbėtis apie savo jausmus, bemaž trečdalis žaidimo pirkėjų – vyrai.
„Atviri, intriguojantys ar žaismingi? Pasirinkite, kokius klausimus norėtumėte užduoti savo partneriui ir į kokius ryžtumėtės atsakyti patys. Žaidimo „Noriu tave išgirsti“ forma kuria neutralią aplinką atviriems pokalbiams ir neįpareigoja atsakyti į klausimus, į kuriuos šiuo santykių etapu ar apskritai nenorima atsakyti“, – sako žaidimo kūrėjos Julija ir Kotryna.
Pirmasis lietuviškas komunikacinis žaidimas poroms „Noriu tave išgirsti“ pasirodė 2020 m. rudenį. Jo kūrėjos teigia sulaukiančios atsiliepimų, kad klausimai tapo puikia pokalbio pradžia per pirmąjį pasimatymą, o užduoti tik iš smalsumo, virto giliu pokalbiu tema, kuria iki tol buvo sunku kalbėtis.
Paklaustos, kaip gimė idėja kurti žaidimą poroms, Julija ir Kotryna neslepia – žaidimas radosi iš jų pačių poreikio.
Julija: 2020 m. pavasarį įvestas karantinas uždarė pasaulį namuose. Rudenį, prasidėjus antram karantinui ir apribojus keliones tarp miestų, susitikimų su šeimos nariais ir draugais beveik nebeliko. Kasdienybė tapo monotoniškesnė, norėjosi turiningiau leisti laiką kartu ir paįvairinti pokalbius, kurie dėl partnerio uždarumo kartais sunkiau plėtodavosi. Ieškojau žaidimų dviem ir suvokiau, kad lietuvių kalba nėra visiškai nieko, kas padėtų turiningiau ir kokybiškiau praleisti laiką. Pasidalijau šia mintimi su Kotryna. Supratusios, kad Lietuvos rinkoje nėra porų santykiams stiprinti skirtos žaismingos priemonės, nusprendėme žaidimą sukurti pačios. Taip karantinas tapo puikia proga kurti ir testuoti žaidimą, o man žaidimo klausimai padėjo tikrinti ribas mudviejų su draugu, kuris, tiesą sakant, buvo gana uždaras. Buvo netikėta, kad žaidimo kūrimas, diskusijos kurtais klausimais sutvirtino mano ir draugo santykius – atsivėrę artimesni vienas kitam.
Kotryna: Su Julija esame pažįstamos jau dešimtmetį, tačiau prieš kelerius metus abi išgyvenome pasibaigusius ilgai trukusius santykius, ir būtent tai mus dar labiau suartino kaip drauges – padėjome viena kitai tuo sunkiu laiku, juokėmės iš vėliau sekusių pasimatymų, kartu džiaugėmės naujomis pradžiomis, o visos įgautos patirtys netikėtai sugulė į projektą „Pokalbių gidas“, kurio pirmuoju žaidimu tapo būtent „Noriu tave išgirsti“. Man žaidimo poroms kūrimas buvo naudingas asmeniškai – jis tapo lyg kūrybine santykių pabaigos išraiška.
Kotryna: Kuriant žaidimą, buvo svarbūs du aspektai: kad galutinis produktas būtų ekologiškas ir ekspertiškas. Taigi nusprendėme, kad žaidimo kortelės bus pagamintos iš perdirbto popieriaus. Suprasdamos, kad nesame psichologės ir tik domimės psichologine bei saviugdos literatūra, kurdamos klausimus konsultavomės su psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu. Norėjome, kad klausimai būtų ne tik profesionalūs, bet ir taktiški, žaismingi, aktualūs bet kuriame partnerystės etape esančioms heteroseksualioms ir homoseksualioms poroms, atitiktų kultūrinį mūsų šalies mentalitetą.
Pasak žaidimo kūrėjas konsultavusio psichoterapeuto D. Jakučionio, kalbėtis apie jausmus nelengva, tačiau galima išmokti.
„Žmonės nenori atvirai kalbėtis bijodami būti įskaudinti, nemanydami, kad tai reikalinga, nemokėdami, jei buvo auklėti taip, kad neturi įpročio kalbėtis. Prakalbęs apie jausmus, žmogus pasidaro pažeidžiamas ir menkiausia netinkama replika gali priversti jį ilgam užsisklęsti. Kol kas vyrams sunkiau nei moterims kalbėti apie savo jausmus. Taip yra dėl skirtingo auklėjimo. Juk visi esame girdėję, kad berniukams negalima verkti, vadinasi, „negalima“ jausti. Mergaitės gali verkti, taigi „gali“ ir jausti.
Kalbėtis apie poreikius sunku abiem lytims. Tiesa, jei vaikystėje apie juos buvo kalbamasi, į juos pagarbiai atsakoma, jie buvo patenkinami arba už juos bent jau buvo nebaudžiama, žmonės lengviau išsako savo poreikius ir suaugę. Jei šeimoje poreikiai nebūdavo atliepiami, tuomet susiformavo įsitikinimas, kad „aš neturiu teisės, nesu vertas išsakyti savo poreikių“. Kad ir kokiame santykių etape būtų pora, visuomet reikia kalbėtis apie vienas kito poreikius, mokėti juos išsakyti nežeminant kito, nekeliant balso“, – sako D. Jakučionis.
Pasak psichoterapeuto, nors esama įvairių technikų, kaip palengvinti kalbėjimąsi nepatogiomis temomis, bet kuris sunkus pokalbis reikalaus pažeidžiamumo iš abiejų partnerių.
„Atvirai kalbėtis – lyg prasisagstyti marškinius ir būti pasiruošusiam, kad į krūtinę gali būti įsmeigtas peilis, bet tuo pat metu tikėtis, kad jo nesmeigs. Kuris iš partnerių pradės pokalbį, jam ir teks daugiausiai sunkumo tą kartą. Pokalbiui galima pasiruošti pagalvojant, ar tema, kuria noriu kalbėtis, bus svarbi po 5 m., ar ji vis dar darys įtaką. Jei taip, tada, aišku, geriau susikaupti ir pasikalbėti. O jei ne, galima priimti, kad gal ir nereikia kalbėtis šia tema. Nebent žmogus negali ir būtinai turi pasakyti – tokiu atveju atsiras ir jėgų pokalbiui, ir drąsos. Žinoma, atsiverdamas gali būti atstumtas, tačiau gali ir užmegzti gilesnį emocinį ryšį. Argi neverta pabandyti?“, – sako D. Jakučionis.
Užsakymo nr.: PT_71687
