2021 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo teigiama neto tarptautinė migracija – 7,5 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo – ir neigiama natūrali gyventojų kaita – 23,3 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių.

2022 m. pradžioje Lietuvos miestuose gyveno 1 mln. 904,6 tūkst. (68,1 proc.) gyventojų, kaime – 890,4 tūkst. (31,9 proc.). Moterys sudarė 53,5 proc. visų nuolatinių gyventojų, 1 tūkst. vyrų teko 1 148 moterys.

Mažiau gimė, daugiau mirė

2021 m. gimė 24,6 tūkst. kūdikių, tai 0,5 tūkst. (2 proc.) mažiau negu 2020 m., ir 2021 m. 1 tūkst. gyventojų teko 8,8 gimusiojo (2020 m. – 9,0).

2021 m. mirė 47,9 tūkst. žmonių, tai 4,4 tūkst. (10,1 proc.) daugiau negu 2020 m. Mirusių žmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 15,6 (2020 m.) iki 17,1 (2021 m.).

Mažiau imigravo užsieniečių ir grįžo Lietuvos Respublikos piliečių

2021 m. į Lietuvą imigravo 35,9 tūkst. žmonių – 7,2 tūkst. (16,7 proc.) mažiau nei 2020 m. Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 15,4 (2020 m.) iki 12,8 (2021 m.).

2021 m. į Lietuvą grįžo gyventi 17,8 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, tai 3 tūkst. (14,4 proc.) mažiau negu 2020 m. Jie 2021 m. sudarė beveik pusę (49,6 proc.) visų imigrantų.

2021 m. į šalį imigravo 18,1 tūkst. užsieniečių, tai 4,2 tūkst. (18,8 proc.) mažiau negu 2020 m. Didžioji dalis (8,1 tūkst., arba 44,8 proc.) 2021 m. jų buvo Baltarusijos piliečiai, 4,9 tūkst. (27,1 proc.) – Ukrainos, 1,2 tūkst. (6,6 proc.) – Rusijos. Imigravusių Baltarusijos piliečių skaičius, palyginti su 2020 m., padidėjo 1,1 karto, Rusijos – 17,1 proc., Ukrainos piliečių sumažėjo – 1,9 karto.

Emigracija didėjo

2021 m. iš Lietuvos emigravo 28,4 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 5,3 tūkst. (22,9 proc.) daugiau negu 2020 m. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 8,3 (2020 m.) iki 10,1 (2021 m.).

Pernai 6,6 tūkst. (23,2 proc.) emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, 5,3 tūkst. (18,5 proc.) – į Ukrainą, 3 tūkst. (10,4 proc.) – į Baltarusiją, 2,1 tūkst. (7,5 proc.) – į Norvegiją, 1,9 tūkst. (6,6 proc.) – į Vokietiją. Emigravusiųjų į Jungtinę Karalystę skaičius, palyginti su 2020 m., padidėjo 0,5 tūkst. (8,9 proc.), į Ukrainą – 1,4 tūkst. (37 proc.), Baltarusiją – 0,9 tūkst. (41,7 proc.), į Norvegiją – 0,4 tūkst. (25,4 proc.), į Vokietiją – 84 (4,7 proc.).

2021 m. neto tarptautinė migracija (imigravusių ir emigravusių asmenų skaičiaus skirtumas) išliko teigiama. Pernai imigravo 7,5 tūkst. žmonių daugiau negu emigravo (2020 m. – 20 tūkst.). 2021 m. į šalį grįžo 0,1 tūkst. daugiau Lietuvos Respublikos piliečių negu iš jos emigravo (2020 m. – 5,5 tūkst.). Pernai 7,4 tūkst. daugiau užsieniečių imigravo negu emigravo (2020 m. – 14,5 tūkst.).

Daugiau gyventojų tuokėsi, daugiau ir išsituokė

2021 m. buvo įregistruota 16,8 tūkst. santuokų ir 7,7 tūkst. ištuokų. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m., padidėjo 1,5 tūkst. (9,8 proc.), ištuokų – 0,2 tūkst. (2,7 proc.). 100 santuokų tenkančių ištuokų skaičius sumažėjo nuo 49,3 (2020 m.) iki 46,1 (2021 m.).