Diena Benidorme
Vasaros dienomis saulė Ispanijoje gali priversti slėptis pastatų šešėliuose arba gaivintis vandenyje. Žinoma, atvykus į šalį tik trumpų atostogų norisi pajausti visas jos teikiamas gėrybes. Tai tobula paplūdimio atostogų vieta, todėl keliaudami pietvakarine ir šiaurine Ispanijos dalimis turite progą gaivintis Atlanto vandenyne. Judėdami rytine ir pietine dalimis džiaugsitės Viduržemio jūra. Vanduo pakrantėje sukuria rojaus vaizdą – toks žydras ir toks skaidrus. Plaukiojant vandens motociklais, kateriais ar laivais amą atims gražiausios įlankos, smėlėtos pakrantės ir iškyšuliai.
Pirmoji atostogų stotelė buvo Benidormas, vadinamas ispanų Rio de Žaneiru. Tai vienas populiariausių kurortų visoje Ispanijoje. Mane sužavėjo šis anksčiau buvęs žvejų kaimelis, tapęs visiškai šiuolaikišku miestu. Šiuolaikiškame Benidorme galima pamatyti ne tik dangoraižius, bet ir senamiestį, siauras, akmenimis grįstas jo gatveles. Atvykus į Benidormą viskas bus vienoje vietoje: jūra, paplūdimys, europietiškos parduotuvės, visų pasaulio virtuvių maistas ir nuostabus oras. Jeigu norisi laukinio naktinio gyvenimo, Benidormas tam puiki vieta. Atvykus į šį kurortą oro temperatūra siekė 30 laipsnių, todėl maloniausia pramoga ir atsigaivinimo būdas dieną būdavo plaukiojimas vandens motociklais. Vandens pramogų kainos panašios kaip ir visoje Europoje. Šis miestas gali puikuotis savo Playa de Levante paplūdimiu, kuriam būdingas šviesaus aukso spalvos smėlio lankas, apribotas dangoraižių linijos. Visai šalia – ir visiškai skirtingos atmosferos Playa de Poniente paplūdimys, kuris yra tylesnis ir labiau orientuotas į šeimos poilsį.
Stovint šalia Benidormo uosto ir belaukiant savo eilės, kada gi bus galima pamatyti Benidormą iš jūros pusės, pakėliau galvą ir pamačiau augančias figas! Figmedis augo tiesiog ant šaligatvio. Išplaukdami iš Benidormo uosto tarp Playa de Poniente ir Playa de Levante paplūdimių pamatėme mažą salelę, kuri nuo kranto nutolusi kelis kilometrus. Tai negyvenama Benidormo sala. Sakoma, kad kadaise ten buvo piratų buveinė. Visai šalia uosto atsivėrė kvapą gniaužianti vieta – balkonas į Viduržemio jūrą Benidormo salos fone ant aukštos Canfali uolos.
Ši vieta kviečia prisiliesti prie senosios Benidormo miesto dalies. Pakilus į balkoną, pažadu, vaizdas amžinai išliks prisiminimuose. Tai išskirtinė vieta, kurioje verta padaryti vestuvių, krikštynų fotosesiją ar kuria atnaujintumėte atostogų albumą. Į vieną Viduržemio jūros pusę balkonas atveria panoramą į jūrą, kitoje kaip ant delno matyti visa Benidormo pakrantė, o išeinant iš balkono akmenuotas takas nuves tiesiai į San Jaime bažnyčią. Ji skirta Benidormo miesto globėjai. Bažnyčios išorė nudažyta balta spalva, o kupolas padengtas mėlynomis plytelėmis. Koplyčioje matėmę medinę Benidormo miesto globėjos skulptūrą. Pasak legendų, 1740 m. Benidormo gyventojus nustebino į paplūdimį atvykęs londonietis, kuris plaukė be įgulos. Buvo tikima, kad įgulos dingimo priežastis buvo maras, ir tai sukėlė baimę. Valdžia nusprendė laivą sudeginti. Užgesinus liepsnas, vaikai pelenuose ieškodami vinių rado nepažeistą Mergelės atvaizdą su Kūdikėliu Jėzumi ant rankų. Atvaizdą bangos atnešė ant laivagalio.
Aplankyti gyvūnus
Išsirinkome aplankyti parką „Safari Aitana“, kuris buvo įkurtas 1975 m. ir yra populiariausias iš trijų safario parkų Kosta Blankoje (netoli Valensijos). Į parką važiavome vingiuotais kalnų takeliais, ir kuo toliau važiavome, tuo daugiau matėme laukinės gamtos, tolome nuo didmiesčių. Parkas yra Sierra de Aitana kalnuose, maždaug 1000 m aukštyje.
Jis padalintas į dvi dalis – tai draugiškų ir plėšriųjų gyvūnų safaris. Dauguma turistų keliauja automobiliu, kelio ilgis – 7 km. Turėjome du maršruto pasirinkimus: važiuoti savo automobiliu arba su gidu ir jo transporto priemone. Kadangi buvome su automobiliu, nusprendėme, kad per safarį įdomiau bus važiuoti patiems.
Lėtai važiuojančius mus pasitiko stručiai ir žirafos, drambliai ir begemotai, zebrai, asilai ir daug kitų draugiškų gyvūnų. Lankytojams leidžiama išlipti iš automobilių tose teritorijose, kuriose gyvena žolėdžiai, todėl išlipę galėjome mėgautis smagia draugija, fotografuotis. Nedideli gyvūnai paleidžiami laisvai vaikščioti po jiems skirtus plotus, kur nėra jokių tvorų, ten jiems sukuriamas bent nedidelės laisvės jausmas.
Plėšrūnų safaris visgi buvo įdomiausia dalis. Įvažiavę į tokių gyvūnų plotą, išgirdome, kaip užsidarė aukšti, metaliniai vartai. Jausmas buvo toks, lyg tapome jauku, įmestu į plėšrūno gardą. Automobilyje niekas nešnekėjome ir laukėme, kas dabar bus, ką dabar pamatysime ar išgirsime. Kadangi tą dieną buvo labai karšta, gyvūnai laiką leido pavėsiuose ir stengėsi per daug nejudėti. Deja, pro liūtus ir tigrus leidžiama pravažiuoti tik uždarytais langais ir nesustojant. O vienas didžiausių malonumų visame parke buvo stebėti dramblius. Šie nebuvo aptverti, bet juos prižiūrėjo parko treneris, kad milžinai žmonėms nepakenktų.
Poilsio zonoje radome tam tikrą mini zoo. Ten gyvena gyvatės ir papūgos, meškėnai ir beždžionės, vilkai ir hienos. Kadangi turėjome tiek daug įspūdžių, šioje zonoje nusprendėme prisėsti atsigaivinti. Mums besišnekučiuojant prisijungė ir keletas gražiųjų povų, kuriems šioje teritorijoje leidžiama vaikščioti laisvai.
Miestas, pulsuojantis antgamtiška energija
Visiems linkėčiau aplankyti Kalpės miestą Ispanijos pietryčiuose, Valensijos regione. Šis miestas, vadinamas pirmos klasės kurortu, leidžia pajausti žodžiais nenusakomą energiją, pulsuojančią nuo kalnų, kuriuos matysite visur, kur beeitumėte. Tai vieta, kurioje paliksite visas mintis ir pajusite savo sielą. Tokioje vietoje tiesiog neįmanoma galvoti apie savo rūpesčius, darbus ar apskritai kasdienybę. Ten atrandi vidinę ramybę.
Galbūt kažkam tai gali nuskambėti kaip iššūkis, o kažkam kaip įprasta atostogų veikla, tačiau noriu pakviesti pajausti antgamtišką energiją įkopus į Peñón de Ifach kalną. Mįslingasis Peñon de Ifach gamtos parkas išdidžiai stovi Kalpės mieste. Šis kalnas siekia 332 metrus aukščio, yra egzotiškai apsuptas mėlynos Viduržemio jūros. Šiame saugomame rezervate gyvena įvairi floros ir faunos kolonija, įskaitant retas ir nykstančias rūšis. Čia pamatysite daug Viduržemio jūros regionui įprastų augalų, tačiau bekopiant aukštyn augalai ims stebinti Alpių pobūdžio išvaizda. Šiame rezervate išvysite ir beveik išnykusių gėlių rūšių, kurios auga plyšiuose ir tik uolų paviršiuje. Įkopus panorama taip stipriai pakerės, jog prisėsite suvokti, kad visa tai realu ir iš tikrųjų esate apsupti tokios stulbinančios gamtos.
Mano patarimas nusprendusiems kopti į kalną – nepamiršti pasirūpinti apsauga nuo saulės. Keliaujant pakrante justi tikras ispaniškas karštis, dėl jo nesinori net išlipti iš žydro vandens, tačiau kopdami į kalnus pajausite visai kitokį klimatą. Be to, Kalpė sužavės savo senamiesčiu. Romantiškomis, siauromis gatvelėmis ir senųjų bažnyčių architektūra. Tai nedidelis, jaukus kurortinis miestelis, kuris tapo nuolatine gyvenamąja vieta daugeliui Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Skandinavijos šalių gyventojų.
Gyventojai rojuje
Sakoma, kad aplinka žmones veikia. Jeigu aplinka ramina, tai ir žmonės, vadinasi, ramūs? Tikrai taip! Ispanai – atsipalaidavę. Jie viską daro be jokio streso, pailsėdami, todėl gyvenimo vidurkis beveik 20 metų ilgesnis nei mūsų. Viskas ganėtinai paprasta: klimatas, maistas ir, svarbiausia, siestos. Siesta vadinama popietiniu miegu, dažnai po vidurdienio valgio. Vietiniai gyventojai sudarė įspūdį, jog yra laimingiausi žmonės pasaulyje! Ko gero, ši aplinka kekvieną nūdą paverstų laimingu.
Vėlai vakare, kai saulė nusileidžia, gatvėse galite pamatyti daug žmonių, ypač vyresnio amžiaus, tiesiog sėdinčių ant suoliukų ir žaidžiančių šaškėmis. Į gatves vakare jie išeina ne tik pabendrauti, bet ir atsivėsinti gaivesniame ore, nes namuose tiesiog per karšta. Žmonės jus visur sutiks svetingai ir su šypsena, nors tikėtina, kad rasis ir situacijų, kai teks įdėti pastangų susikalbant su vietiniu ispanu, jeigu norėsite ką nors nusipirkti ar užsisakyti. Anglų kalba ten kalba ne visi! Kelis kartus likau nustebusi, kai netgi jauni žmonės ten visiškai nemokėjo anglų kalbos.
