1. Žemės klimatas visada keitėsi.
Per 4,5 mlrd. metų žemės istoriją klimatas labai pasikeitė ir to nepaneigsi. Tačiau spartus atšilimas, kurį matome dabar, negali būti paaiškintas natūraliais atšilimo ir vėsimo ciklais. Tokie pokyčiai, kurie paprastai įvyktų per šimtus tūkstančių metų, šiuo metu vyksta gerokai sparčiau.
Pasaulinė temperatūra dabar yra aukščiausia nuo rekordų pradžios. Tiesą sakant, 17 iš 18 šilčiausių metų buvo užfiksuoti nuo 2001 metų. Šis daug greitesnis atšilimas žemėje yra susijęs su žmogaus veikla, pavyzdžiui, deginant anglį, naftą ir dujas, siekiant išgauti energiją pastatams šildyti, transportu ir medžių kirtimu. Mokslininkai perspėja, kad temperatūra ir anglies dvideginio (CO2) koncentracija pakils iki precedento neturinčio lygio vos per porą šimtų metų.
2. Visuotinio atšilimo nėra, nes lauke vis dar šalta.
Šis argumentas grindžiamas klaidinga prielaida, kad klimato kaitos pokytis visur bus vienodas. Iš tiesų kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, žemės ašigalyje vidutinė temperatūra kils daug smarkiau nei arčiau pusiaujo. Neginčijama, kad ir toliau bus šaltų dienų ir naktų, tačiau vidutinė žemės paviršiaus temperatūra didės visame pasaulyje – tai ne tik padidins karščio ir sausrų tikimybę, bet ir sukels pokyčius mūsų natūraliose klimato sistemose. Dėl šių pokyčių ekstremalūs oro reiškiniai taps labiau tikėtini ir skaudesni. Pavyzdžiui, uraganai ir audros intensyvės, judės lėčiau ir užtruks ilgiau.
Beje, mokslininkai dažniausiai vartoja terminą „klimato kaita“, o ne tiesiog „globalinis atšilimas“, nes jis tiksliau atspindi šiltėjančio klimato padarinius planetai ateityje.
3. Saulė yra atsakinga už visuotinį atšilimą.
Iš tiesų praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje kai kurie mokslininkai visuotinį atšilimą siejo su padidėjusiu saulės aktyvumu. Tačiau pastaruosius 35-ius metus į žemę patenkančios saulės energijos kiekis sumažėjo, o temperatūra žemėje vis dar kyla. Tai reiškia, kad visuotiniam klimato atšilimui įtakos turi kiti veiksniai, o būtent stipresnis šiltnamio efektas, kurį sukelia žmogaus veikla.
4. Žmonių veikla išskiria nereikšmingą CO2 kiekį, todėl negalime būti visuotinio atšilimo priežastimi.
Jungtinių Tautų duomenimis, žemėje vykstantys natūralūs procesai kasmet išskiria apie 750 mlrd. tonų CO2, kai dėl žmonių veiklos, pavyzdžiui, 2018 metais susidarė tik dar 35 mlrd. tonų CO2. Pats CO2 nesukelia problemų – kasmet augalai ir miškai iš atmosferos pašalina bei sukaupia didelius kiekius CO2 ir tai yra natūralios pasaulio ekosistemos dalis.
Problema yra ta, kad dabar CO2, kurį augalai ir miškai gali sugerti, yra itin daug (tokio CO2 lygio atmosferoje nebuvo jau 800 000 metų). Dėl kasamo ir deginamo iškastinio kuro į atmosferą patenka didžiulis kiekis CO2, o jo absorbuojamas kiekis mažėja dėl visame pasaulyje vis daugiau kertamų miškų. Šiuo metu sugeriama tik apie 85 proc. CO2, daugiausia pasaulio vandenynuose, o tai sukelia destruktyvų vandenynų rūgštėjimą.
5. Klimato kaita – ateities problema.
Praėjusiais metais žymiausi pasaulio mokslininkai, tyrinėjantys klimato kaitą, perspėjo, kad tėra tik 12 metų tam, kad būtų apribotas visuotinis atšilimas iki 1,5 laipsnio Celsijaus ir išvengta klimato krizės.
Jau dabar vyksta niokojantis klimato kaitos poveikis pasaulinei maisto tiekimo grandinei, didėjančiai migracijai, konfliktams, ligoms ir pasaulio nestabilumui, o tai ateityje tik blogės, jei nedelsiant nebus imtasi veiksmų. Turime pripažinti, kad žmogaus sukelta klimato kaita yra didžiausia šių laikų aplinkos krizė, kelianti grėsmę planetos ateičiai.
6. Atsinaujinanti energija yra per brangi.
Atsinaujinanti energija kadaise buvo laikoma brangia, nepraktiška alternatyva iškastiniam kurui ir tai yra labai pasenęs įsitikinimas. Atvirkščiai – saulės energija ir sausumos vėjas yra pigiausi elektros gamybos būdai, palyginti su energijos gamyba naudojant dujas, branduolinį ir iškastinį kurą.
7. Atsinaujinanti energija gali veikti tik tada, kai nėra debesų ir vėjo.
Tai yra dar vienas mitas. Realybė yra tokia, kad pramonė kuria naujus elektros kaupimo ir paklausos valdymo piko metu instrumentus, o tai reiškia, kad net jei saulė nešviečia arba nepučia vėjas, vis tiek galima pasikliauti atsinaujinančiais energijos šaltiniais.
8. Gyvūnai prisitaikys prie klimato kaitos.
Būkime atviri, kad ne visi augalai ir gyvūnai prisitaikys. Su klimato kaita susiduriantys augalai, gyvūnai ir paukščiai tam, kad išgyventų, turi dvi galimybes: judėti arba prisitaikyti. Jau yra keletas rūšių, kurios jau pradėjo prisitaikyti prie klimato kaitos.
Visgi, atsižvelgiant į klimato kaitos greitį, daugeliui rūšių tampa neįmanoma pakankamai greitai prisitaikyti, kad neatsiliktų nuo besikeičiančios aplinkos. Keliai, miestai ir užtvankos naikina buveines, todėl judėti tampa vis sunkiau. Tiems, kurie negali judėti ar prisitaikyti, ateitis neatrodo tokia pozityvi.
9. Žmonių turėtų būti mažiau.
Tai nėra teisinga, tačiau akivaizdu, kad planeta nepajėgs išlaikyti augančio gyventojų skaičiaus pasaulyje. Dėl to itin svarbu kuo greičiau pereiti prie 100 proc. atsinaujinančios energijos ir tvariai naudoti mūsų planetos išteklius. Būtina, kad politikos ir verslo lyderiai imtųsi drąsių ir skubių veiksmų klimato krizei spręsti ir gamtai atkurti.
10. Kinija yra vienintelė už klimato kaitą atsakinga šalis.
Nepaisant to, kad Kinija yra viena didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetėja, ji šiuo metu yra ir viena didžiausių investuotojų į atsinaujinančius energijos šaltinius.
Klimato kaita yra pasaulinė problema, ir kiekviena šalis yra atsakinga, kaip sumažinti neigiamus padarinius.
„Mokslininkai sutaria, kad klimato kaitą sukelia būtent žmogaus veikla. Vienas iš apie klimato kaitą egzistuojančių ir galbūt pačių pavojingiausių mitų – kažką keisti jau per vėlu. Nereikia būti mokslininku, kad suprastum, koks svarbus gali būti kiekvieno žmogaus, ne tik šalies, apsisprendimas pradėti gyventi tvariau ir tausoti aplinką“, – sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.