UNESCO kūrybiškų miestų tinklas buvo įkurtas 2004 metais. Šiek tiek daugiau nei po dešimtmečio UNESCO dizaino miesto statusas buvo suteiktas Kaunui. Šiais metais Vilnius pavadintas UNESCO literatūros miestu. „Vilnius jau seniai norėjo tapti pasaulio knygų sostine, tačiau šis titulas skiriamas tik metams, o literatūros miesto vardas – visam laikui. Manau, kad Vilnius tokio titulo nusipelnė“, – sako viena iš tarptautinės Vilniaus knygų mugės organizatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.
„Vilnius seniai yra tikras literatūros miestas. Bent jau man – pradedant nuo Gedimino laiškų, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius. – Tada buvo Adamas Mickiewiczius. Tada Czesławas Miłoszas, Romainas Gary. Tada Ričardas Gavelis, Jurgis Kunčinas, Kristina Sabaliauskaitė. Mes ne tik rašome, bet ir skaitome. Ir švenčiame skaitymą – rinkdamiesi literatūros festivaliuose, užsukdami į atvirą skaityklą Lukiškių aikštėje ir žinoma – atnašaudami Knygų mugei.“
Rūta puikiai prisimena dieną, kai iš lenkų kultūros vadybininko, festivalių rengėjo ir diplomato Roberto Piaskowskio, atvykusio iš UNESCO literatūros miesto Krokuvos, išgirdo, kad Vilnius turi viską, kad irgi tokiu taptų, nes Vilnius yra poezija. Tada jai ir šovė mintis, jog turėti oficialų ir ilgalaikį literatūros miesto statusą tikrai yra verta.
Pasiekti literatūros miesto statusą mūsų sostinei nebuvo sunku: Vilniuje kasmet daugėja literatūros renginių, kuriasi nepriklausomi knygynai, stiprėja literatūros mėgėjų ir kūrėjų bendruomenė, veikia daugybė visuomeninių literatūros organizacijų. „Kai pradėjome rengti paraišką, supratome, kiek daug visko mūsų mieste vyksta ir kokį svarbų literatūrai darbą dirba ugdymo įstaigos ir bibliotekos“, – sako Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė.
Tuo, kad Vilnius iš tiesų yra literatūros miestas, neabejoja ir Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Simona Žilienė. „Nuo pat miesto įkūrimo čia klesti pagarba ir atidumas daugiatautei miesto kultūrai, kuriame ne tik kunigaikščio Gedimino raštininkai plušėjo rašydami laiškus-kvietimus. Vilnius įkvėpė kūrybos ugnelę Adamui Mickiewicziui, Juliuszui Słovacki, Władysławui Syrokomlai, Abraomui Suckeveriui, Giršui Ošerovičiui, Seraya Szapszalui ir daugeliui kitų, nekalbant apie dabarties rašytojus, poetus, literatūros kritikus – literatūrinis gyvenimas verda daugiausia Vilniuje, čia vyksta literatūros festivaliai ir garsioji Knygų mugė“, – teigia S. Žilienė ir priduria, kad patys galbūt neįvertiname mūsų šalies literatūros reikšmės bei ieškome verstų tekstų. Tačiau ji pastebi, kad Vilniaus viešųjų bibliotekų lankytojai dažnai renkasi ir Lietuvos autorių kūrinius, domisi knygų rinkimų konkursais, vertina lietuvių autorių knygas vaikams. Per metus Vilniaus miesto bibliotekų tinklo viešosiose bibliotekose apsilanko iki 800 000 lankytojų, išduodama daugiau nei 1 000 000 leidinių, o dar reiktų priskaičiuoti elektroninių knygų gerbėjus, kurie mėgsta skaityti autobuse ar klausytis audioknygų vairuodami automobilį.
Bibliotekos seniai nebėra ta vieta, kurioje vien tik paimamos ir atiduodamos perskaitytos knygos, jų veikla per pastaruosius metus labai išsiplėtė. Tai patvirtina ir S.Žilienė, sakydama, kad knygų populiarinimui pasitelkiami įvairūs būdai ir metodai: tradiciniai – kai knygą pristato jos autorius ar literatūros kritikas, naujesni – kai knygos pristatymas ir diskusija vyksta virtualiose nuotolinio prisijungimo platformose, tradiciniuose skaitytojų klubuose, kur susirenkę vyresnio amžiaus lankytojai dalinasi įspūdžiais apie perskaitytas knygas bei biblioterapijos užsiėmimai šeimai ir vaikams, dažnai vykstantys ir nuotoliniu būdu, kuriuose per teksto ištraukos nagrinėjimą su psichologu padedama įvardinti ir spręsti psichologines problemas. „Literatūros kūrinys šiandien tampa ir laisvalaikio malonumu, ir savipagalbos įrankiu, ugdančiu vaizduotę bei skatinančiu kūrybiškumą“, - sako Vilniaus miesto bibliotekos direktoriaus pavaduotoja S. Žilienė, jau dabar planuojanti miesto bibliotekų pasirodymą Vilniaus knygų mugėje.
Ji teigia, kad į Knygų mugę turbūt kiekvienas bibliotekininkas eina tarsi į profesinius atlaidus – taip jie tarpusavyje dažnai vadina Vilniaus knygų mugę. Susitikimai su žinomais ir dar nepažintais autoriais, renginiai, leidėjų naujienos, susitikimai su kolegomis – visa tai svarbu, jei nori atspindėti miesto literatūros lauką. „Rabindranato Tagorė yra sakęs, kad „Knyga – gyvenimo valdovė ir raktas į pasaulio širdį“. Literatūra yra vienas svarbiausių veiksnių, darantis įtaką miesto ir krašto kultūros išsaugojimui, juk tik per literatūrą sužinome kas jau buvo, kas yra dabar, skaitydami ir mąstydami galime tapti futurologais, fantazuoti apie ateitį ir būti kūrybiški“, - neabejoja S. Žilienė.
Nors kūrybiškumo Vilniaus literatams ir literatūros renginių organizatoriams netrūksta, leidėjų asociacijos vadovė R. Elijošaitytė-Kaikarė įsitikinusi: literatūra mieste egzistuoja daug giliau nei galime ją pamatyti arba įvertinti per festivalius bei renginius. Labai svarbu, kad pabrėžiamas Vilniaus tarptautiškumas ir tai, kad jis visais laikais buvo atviras įvairių tautų kūrėjams. „Būtent jie sukūrė mums Vilnių tokį, koks jis šiandien yra, ir turime tai prisiminti“, - sako R. Elijošaitytė-Kaikarė. Ji džiaugiasi, kad leidyklos atranda ir lietuvių kalba išleidžia Vilniaus tekstus, parašytus lenkų bei jidiš kalbomis.
Viena didžiausių regione tarptautinė Vilniaus knygų mugė – dar vienas svarbus įrodymas, kad Vilnius yra literatūros miestas. Į renginius Vilniaus knygų mugėje pasikalbėti apie UNESCO literatūros miesto vardą kviečiami bičiuliai iš Krokuvos, Liublianos, Utrechto literatūros miestų bei UNESCO literatūros miesto statusą kartu gavusio Švedijos miesto Geteborgo. „Literatūros miestus sieja tarpusavio bendrystė, galime tikėtis, kad mes ne tik dalinsimės patirtimis, bet ir bendradarbiausime ateityje“, - įsitikinusi R. Elijošaitytė-Kaikarė.
