„Yra daugybė priežasčių, kodėl norintiems imtis verslo kyla abejonių, baimių ar nerimo. Vien iš savo praktikos galėčiau įvardinti bent keletą, su kuriomis susiduriama daugiausiai. Pavyzdžiui, baimė suklysti ir nuvilti kitus. Ši baimė yra plati ir dvejopa – viena vertus ji gali neleisti judėti į priekį, nes galvojame: kas nutiktų, jei padarytume klaidą. Ir dažnai jaučiame gėdą, nes atrodo, jog visi tie, mumis netikintys, pamatys, kad buvo teisūs. Vis dėlto, kita šios baimės pusė – tai motyvacija, galiausiai skatinanti judėti į priekį“, – sako psichologė U. Juodytė.
Dar viena labai dažnai ateinanti baimė yra susijusi su nerimu dėl galimų finansinių nuostolių. Verslo kūrimas visada yra rizika, o kiek kiekvienas mūsų ją toleruojame, pasak U. Juodytės, priklauso nuo mūsų turimos patirties, amžiaus, charakterio savybių, šeimos įdiegtų nuostatų, verslo kūrimo tikslų ir finansinės padėties, kurioje dabar esame. Dažnai ši baimė susijusi ir su abejone, kad esame nepakankamai kompetentingi, turime per mažai žinių ir patirties.
„Tai gali būti tiesa. Tokiu atveju tereikia rasti tinkamą būdą mokytis, sudalyvauti seminare, pasirinkti mentorystę, online kursus ar pan. Tačiau neretai tenka susidurti su apsimetėlio sindromu (angl. impostor syndrome), kai žinių ir patirties pakanka, tačiau žmogus galvoja, jog kiti mato jo trūkumus, galvoja, kad jis yra nepakankamas“, – savęs pažinimą ir pasitikėjimo savimi ugdymą pabrėžia U. Juodytė.
Veikti čia ir dabar
Pasak psichologės, žmonėms, kurie nori pakeisti gyvenimą ir imtis savo verslo, dažnai kyla baimė, kad sugalvota verslo idėja ar sukurtas verslo planas yra nepakankamai originalūs ir patrauklūs. Tai gali būti vienas iš labai rimtų stabdžių verslo idėjai vystytis apkritai, nes, užstrigus vien tik mąstymo procese, pajudėti į priekį labai sudėtinga.
„Labai rekomenduoju veikti, daryti ir tikrinti savo hipotezes, kalbėtis su potencialiais klientais, žmonėmis, kurie vysto panašią veiklą, ir pan. Tik taip paaiškės, ar idėja turi realaus potencialo. Jei kyla abejonių, ar dabar tikrai tam tinkamas laikas, svarbu prisiminti, kad verslo starto principas labai panašus į norą sportuoti – nereikia atidėti nuo pirmadienio, Naujų metų ar geresnių laikų, nes jie niekada neateis. Visada yra milijonai priežasčių nieko nedaryti – ateina krizė, kaip tik gimė vaikutis šeimoje, o gal vaikutis jau yra, bet dar neina į darželį ar į mokyklą, o gal santykiai su antrąja puse ne patys geriausi arba dar buto nespėjote įsirengti. Tačiau, jei turite svajonę ir idėją, tiesiog reikia pradėti“, – sako U. Juodytė.
Ji pasakoja ir apie dar vieną baimės rūšį, kuri nugesina bet kokias svajones ar ambicijas. Tai baimė, kad būsime atstumti. „Pasaulyje dar vis stipriai kultivuojama sėkmė, juk socialiniuose tinkluose ir visoje komunikacijoje dalijamasi tik apie tai, kas pasisekė – visi labai mėgsta sėkmės istorijas. O štai apie patirtas nesėkmes kalbėti nedrąsu, nes tai neva padaro mus silpnesniais, mažiau patraukliais. Labai kviečiu neleisti sau taip galvoti. Mūsų, kaip žmonių, vertė yra nekintanti. Jei patyrus nesėkmę jūsų draugai nusisuka – apsidairykite ir atraskite tuos, kurie jus palaikys, nes tai ir yra tie žmonės, su kuriais verta kurti santykius ir į juos investuoti”, – pataria psichologė.
Nebijokite pozityvumo
Net ir tiems, kurie jau pradėjo savo verslą, bet susiduria su pokyčiais, baimės pakiša koją. Pavyzdžiui, kai reikia investuoti daugiau savų lėšų verslo vystymui, arba kai ilgą laiką verslo idėja nedemonstruoja laukiamų rezultatų, stringa pardavimai. „Matau situacijų, kai sprendimas palikti verslą priimamas ne tiek dėl veiklos, o dėl vertybių pasikeitimo, kai ištinka stiprūs gyvenimo sukrėtimai. Gali būti, kad nesutariama su pagrindiniais partneriais, nebetenkama komandos narių ir palaikymo“, – sako U. Juodytė.
Pasak jos, itin stiprios baimės kyla, kai realios grėsmės susimaišo su pasitikėjimo savimi stoka, įsivaizduojamomis abejonėmis. Galvojant apie grėsmes ir bandant jas įvertinti, žmonės dažnai remiasi praeitimi, jau turėta savo ir kitų įmonių patirtimi. Bandoma numatyti ateitį, prognozuoti, o tai pakursto nerimo, streso mechanizmus organizme. Žmogus gali prasčiau miegoti, tampa irzlesnis, priekabesnis. Didėja nuovargis, daugėja interpretacijų.
Pandemija situaciją dar labiau paaštrino, nes labai akivaizdžiai parodė, kad gyvenimas yra nenuspėjamas. Tie, kas tai priima kaip dalyką, kuris tiesiog neišvengiamas, patiria mažiau streso ir gali lengviau judėti, ieškoti kūrybiškų sprendimų. O tie, kurie labai nori viską kontroliuoti, patiria daugiau kančios, įtampos ir neretai įsileidžia depresines nuotaikas, prieina iki savidestrukcijos, santykių iširimo.
„Kai bandome numatyti ir įvertinti ateities grėsmes, galimas visiškai kitas scenarijus, kai fiksuoji tik faktus, bet neatmeti, kad nežinomybė dėl rytojaus gali atnešti gerų permainų: gal konkurentai pasitrauks iš rinkos, gal rasime finansavimo šaltinį, gal sulauksime kelių puikių klientų atsiliepimų ir reikalai pajudės. Juk galima strateguoti, bet neleisti, kad strategija taptų inkaru, ir taip po žingsnelį, nuolat tiriant situaciją, judėti į priekį“, – sako verslo psichologė.
Klaidos turi vertę
Baimės suklysti ne tik stabdo žmones nuo realių veiksmų, bet dažnai yra ir visiškai nepagrįstos. Nes klaidos nebūtinai reiškia nesėkmę. Netgi priešingai, jos rodo, kad vyksta progresas ir artėjama prie teisingo, geriausio, sėkmingo sprendimo. Klaidos gali padėti išryškinti ir tai, kokie yra tikrieji mūsų prioritetai.
„Klaidos – puikus informacijos šaltinis, iš kurio galime mokytis. Mokomės, ko ir kaip daryti nevertėtų, ir atrandame, ką galime daryti, kad pasiektume sėkmę. Perfekcionistinių savybių turintys žmonės dažnai visai nenori suklysti, bet taip jie tik dar stipriau stimuliuoja šią savo savybę, o tai reiškia, kad darbus daro ilgiau, kartais ir perteklinius, patiria daugiau savigraužos ir įtampos. Maža to, net jei pasiekia rezultatą, juo retai kada būna patenkinti. Labai sveika išlaikyti balansą: bijau – įsivertinu, patyrinėju, ko trūksta, ir judu į priekį“, – sako verslo psichologė.
Ji primena, kad ne viena sėkmės istorija iš mokslo pasaulio jau yra įrodžiusi, kad iš klaidos gali gimti netikėtinai geras rezultatas. Penicilinas, mikrobangų krosnelė, net post it lapeliai – visa tai išrasta per klaidą. Tad, kuriantiems verslą, klaidos gali net ir labai padėti.
5 Ugnės Juodytės patarimai, kaip išsivaduoti iš verslo sprendimų baimės:
· Išsiaiškinkite, kas konkrečiai slepiasi už baimės klysti. Tai, ką galite kontroliuoti patys, keiskite, bet neskirkite energijos keisti tam, kas nuo jūsų nepriklauso.
· Klaidas tikrai paverskite pamokomis, ir tai, ką išmoksite, integruokite kasdienoje. Kokias pamokas išmoko Vinted kūrėjai gali išgirsti Mildos Mitkutės pasidalinime.
· Jei, padarius klaidą, kyla baimių ar nepasitikėjimo savimi minčių (esu nieko vertas ir pan.), iškart stabdykite jas. Tam padės dėmesingumo valdymo praktikos, „mindfulness“ pratimai ir kt.
· Klaidą analizuokite. Tam gali padėti „5 kodėl“ metodas – klausti savęs, kodėl taip įvyko, o gautam atsakymui vėl ir vėl užduoti tą patį klausimą „kodėl“, kol pavyks atrasti tikrąsias priežastis.
· Nenuleiskite rankų ir priminkite sau įkvepiančias istorijas, pavyzdžiui, Edisono lemputės kūrimo. Teigiama, kad jis padarė daugiau nei 10 000 eksperimentų, kurie parodė jo hipotezių klaidingumą, tačiau nenuleido rankų ir pasiekė tikslą, nes panaudojo šias žinias ir patirtį teisingos hipotezės iškėlimui.
Kuri verslą ir susiduri su baime klysti? Susitikime mokymuose su Milda Mitkute, įtraukta į Top 10 sėkmingiausių moterų įkūrusių verslus visame pasaulyje, ir Ugne Juodyte, patyrusia psichologe, geštalt psichoterapijos praktike.
Užsakymo nr.: PT_71213
