Parlamento rūmuose surengtoje spaudos konferencijoje Seimo LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė sakė, kad tokia iniciatyva yra svarstoma jau ne pirmi metai, architektai netgi kuria projektus, bet šios idėjos realizavimas vis atidedamas.

Profesorius Libertas Klimka pastebėjo, kad Vilniaus rotušė yra vienintelė rotušė Europoje, neturinti rotušės laikrodžio, kuris yra savivaldos simbolis.

Beje, prof. L.Klimka ištyrė istorijos medžiagą ir savo įžvalgas išdėstė studijoje „Vilniaus rotušė ir jos laikrodis“.

Tikimasi, kad atkurtas Vilniaus rotušės laikrodis su šiuolaikiškai išplėtotomis funkcijomis neabejotinai taptų jungtimi tarp istorinės miesto praeities ir jo ateities vizijos, svarbiu sostinės paveldo objektu, šiuolaikinio mokslo ir technikos paminklu. 

Lietuvos kultūros politikos instituto direktorius Antanas Staponkus norėtų, kad Rotušės aikštę pamėgtų gyventojai, čia vyktų pasimatymai, ji taptų traukos centru. Taip, anot jo, būtų atkurta istorinė tiesa.

„Turime rodyti Vilniaus istoriškumą, tačiau gaila, kad einama dažniausia priešingu keliu. Ne tik nesirūpiname istorinių ženklų išsaugojimu, bet dažnai einame tų paminklų griovimo keliu“, – spaudos konferencijoje sakė A. Staponkus.

Kalbėdama apie sostinės Rotušės laikrodžio atstatymą, Seimo LVŽS frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė sakė, kad reikėtų galvoti ir apie tam skirto fondo įkūrimą, nes tektų pritraukti nemažai lėšų. Jos nuomone, į tai galėtų įsijungti Lietuvos gyventojai, vilniečiai, verslas, pasaulio lietuviai.

Beje, apie Vilniaus rotušės laikrodžio atstatymą planuojama diskutuoti gruodžio 1 d. rengiamoje konferencijoje.

2023 m. sausio 25 d. bus minimos 700-osios Vilniaus įkūrimo metinės, tai yra 700-osios metinės nuo Vilniaus vardo pirmą kartą paminėjimo žinomuose istoriniuose dokumentuose – Gedimino laiškuose Europos miestų amatininkams.