Remiantis prognozėmis, pagrįstomis galutiniais rezultatais, iš 63 vietų Altinge (Islandijos parlamente) 33 vietas, arba 52 proc., laimėjo moterys, remiantis galutinių rezultatų duomenimis.

Pasaulio banko duomenimis, nė vienoje kitoje Europos šalyje nėra buvę daugiau kaip 50 proc. moterų - įstatymų leidėjų, labiausiai prie šio skaičiaus priartėjusi Švedija, kurioje moterys tarp įstatymų leidėjų sudaro 47 procentus.

Tarpparlamentinės sąjungos duomenimis, penkios kitos pasaulio šalys šiuo metu turi parlamentus, kuriuose moterys užima bent pusę vietų: Ruanda (61 proc.), Kuba (53 proc.), Nikaragva (51 proc.) ir Meksika bei Jungtiniai Arabų Emyratai (50 proc.).

Skirtingai nuo kai kurių kitų šalių, Islandija neturi teisinių moterų atstovavimo parlamente kvotų, nors kai kurios partijos reikalauja, kad minimalus kandidatų skaičius būtų moterys.

Islandija jau seniai pirmauja lyčių lygybės ir moterų teisių srityse, o pastaruosius 12 metų – ir Pasaulio ekonomikos forumo skelbiamo šalių lygiateisiškumo reitingo viršūnėje. Ji siūlo tas pačias vaiko priežiūros atostogas tiek vyrams, tiek moterims, jos pirmasis vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio įstatymas buvo priimtas 1961 metais.

Islandija buvo pirmoji šalis, 1980 m. išrinkusi moterį prezidente, o nuo 2018 m. ji turi novatorišką lyčių lygaus darbo užmokesčio įstatymą, pagal kurį darbdaviai privalo įrodyti, kad moka vienodą atlyginimą vyrams ir moterims.

Šeštadienį vykę rinkimai parodė, kad kairiųjų ir dešiniųjų koalicinė vyriausybė pasididino daugumą parlamente. Vis dėlto ministrės pirmininkės Katrin Jakobsdottir Kairiųjų žaliųjų judėjimas pasirodė silpniau, o jo dešiniojo sparno partneriai sustiprėjo, tuo sukeldami abejonių dėl jos, kaip ministrės pirmininkės, ateities.