Apyrankės, papuoštos iš viso 112 deimantų, bus parduodamos kartu, tikimasi, kad per aukcioną lapkričio 9-ąją už jas bus gauta 2-4 mln. dolerių. Įvertinti „ne tik patys deimantai, bet ir galimybė nešioti papuošalus, kuriais kadaise puošėsi garsioji karalienė Marija Antuanetė“, – AFP sakė “Christie's„ juvelyrikos specialistė Marie Cecile Cisamolo.

Labai gali būti, kad istorinės brangenybės bus parduotos už daug didesnę kainą. „Kaip matyti iš paskutinių pardavimų Ženevoje, kilmingiesiems priklausiusių brangakmenių rinka ir toliau veikia labai gerai“, –- sakė „Christie's“ prabangos prekių skyriaus pirmininkas Francois Curielis.

2018 metais „Sotheby's“ aukcionų namai pateikė nelaimingajai karalienei priklausiusį natūralaus perlo ir deimantų pakabuką, kuris buvo įvertintas 1-2 mln. dolerių, tačiau susišlavė 36 mln. dolerių.

Marija Antuanetė, paskutinė iki revoliucijos Prancūzijos karalienė, buvo giljotinuota Paryžiuje 1793 m. būdama 37 metų.

Kaip sakė M. C. Cisamolo, šios apyrankės yra nepaprastos ne tik dėl savo istorijos, bet ir dėl deimantų dydžio, kuris svyruoja nuo maždaug vieno iki keturių karatų. „Labai sunku tiksliai išmatuoti jų dydį, nes tai yra senoviniai deimantai, o tuomet dydžiai buvo ne tokie tikslūs“, – aiškino ji.

M. C. Cisamolo atkreipė dėmesį į senovinių deimantų, stokojančių šiuolaikiniais lazeriais pjaustytų brangakmenių tikslumo, unikalumą ir žavesį. „Christie's“ skaičiavimais, apyrankės yra nuo 140 iki 150 karatų. Kiekviena jų sudaryta iš trijų brangakmenių eilių, jos gali būti sujungtos kartu ir dėvimos kaip karoliai.

Pasak „Christie's“, Marija Antuanetė užsakė apyrankes juvelyrui Charlesui Augustui Boehmeriui Paryžiuje 1776 m., po dvejų metų, kai įžengė į sostą. Ji sumokėjo 250 tūkst. livrų, „milžinišką tuo metu sumą“. O tada kilo revoliucija.

Prieš mėgindama pabėgti iš Prancūzijos su karaliumi Liudviku XVI ir vaikais, Marija Antuanetė pirmiausia pasirūpino, kad jos brangenybės būtų išsiųstos iš šalies. Iš pradžių jos pakliuvo į Belgiją, valdomą jos sesers erchercogienės Marijos Kristinos, po to pateko į karalienės gimtąją Austriją, valdomą jos sūnėno imperatoriaus.

1792 m. karališkoji šeima buvo įkalinta Paryžiuje. Kitais metais karaliui ir karalienei buvo įvykdyta mirties bausmė, jų 10-metis sūnus Liudvikas XVII mirė nelaisvėje. Išgyveno tik poros dukra Prancūzijos Marija Teresė. Ji buvo paleista 1795 m. gruodžio mėn. ir išsiųsta į Austriją, kur jai buvo įteiktos motinos brangenybės.

M.C. Cisamolo sakė, jog tikisi, kad ir kas nusipirks apyrankes, „brangins jas visą gyvenimą“. Rodydama ant savo riešo spindinčius brangakmenius ji atkreipė dėmesį, kad apyrankės „srovena, tarsi nešiotum audinį“.