Visą pasaulį sustabdžiusi pandemija pastaraisiais metais pedagogikai suteikė dar vieną iššūkį – nuotolinį mokymą. Vieni mokytojai tai peikė ir sakė, kad niekas neatstos gyvo bendravimo klasėje, o kiti teigė, kad tai nauja ir dar neišnaudota niša. Kaip tai vertinate Jūs?
2020-ieji, tikiu, įeis į istoriją kaip labiausiai per pastarąjį šimtmetį švietimo sistemas sukrėtę metai. Mano giliu įsitikinimu, o dabar jau galiu sakyti ir iš patirties, nuotolinis ugdymas yra puikus ugdymo papildas, tačiau gyvo bendravimo, ugdymo(si) tai tikrai neatstoja. Beje, ir neuromokslininkų tyrimai rodo, kad mums, žmonėms, yra būtinas gyvas bendravimas. Kita vertus, dar 2019-aisiais sakiau, kad yra per didelis atotrūkis nuo mokyklos ir realaus gyvenimo – kalbu apie technologijų (iš)naudojimą, tai ištikusi pandemija tą atotrūkį gerokai sumažino, kas, manau, yra gerai.
Esate ne kartą minėjusi, kad svarbu mokytis visą gyvenimą. Kodėl nenutrūkstamas įgūdžių ir žinių ugdymas yra toks svarbus?
Manau, kad šiandien turėtume visi aiškiai suprasti, kad ne(be)įmanoma žinoti visko. Tiesiog. Nebeįmanoma. Aš, pavyzdžiui, prenumeruoju mokslo naujienas, tad kiekvieną dieną gaunu lapą vien antraščių, kokie buvo paskelbti nauji mokslinių tyrimų duomenys. Nekalbu apie tyrimus, kurie vyksta (o jų vyksta devynios galybės!) – kalbu tik apie tai, kas jau paskelbta ir išspausdinta prestižiniuose mokslo žurnaluose. Vien ta mintis man visada rauna stogą! Dėl to dar mažiems vaikams šiandien reikia skiepyti, kad tu, vaikeli, mokysiesi visą gyvenimą. Tikslas nebėra baigti mokyklą, baigti universitetą ar turėti darbą – šiandien tikslas turėtų būti nuolat augti, nuolat tobulėti.
Projekte „Prisijungusi Lietuva“ dalyvaujantys ir nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus visoje Lietuvoje lankantys žmonės sako, kad labiausiai jiems kelia baimę mąstymas, ką pagalvos kiti. Kaip įmanoma įveikti šį mąstymą?
Viskas yra mūsų galvoje ir tai, kad vyresnis žmogus jau turėtų sudėti rankas ir vos ne laukti pakasynų, yra vienas mitų, kuriuos reikia sistemiškai griauti! Kodėl? Pavyzdžiui, mano mama pradėjo vairuoti automobilį sulaukusi 60 metų. Fantastika! Aš ja be galo didžiuojuosi. Kai JAV lankiau kursus ruošdamasi laikyti TOEFL egzaminą, su manimi mokėsi 80 metų ponia, kuri norėjo ne tik susikalbėti su savo proanūkiais (ji buvo iš Meksikos), bet ir įrodyti, kad puikiai moka anglų kalbą! Prieš keletą dienų klausiau interviu su vieno Šveicarijos bankų vadovu, kuris į klausimą, ar nenorėtų jau tiesiog ramiai gyventi ir žaisti golfą (jam yra daugiau nei 70 metų), atsakė, kad tikrai ne. Ir apskritai, mes apgaulingai galvojame, kad daugiausiai proveržio būna iki 30 metų. Nei daugiausiai, nei ką. Tiesiog reikia rasti bendraminčių ir eiti bei daryti!
Tačiau priimta manyti, kad vaikai yra labai imlūs ir greitai perima informaciją, o su amžiumi šie įgūdžiai prastėja. Ar tai tiesa?
Vaikams mokytis yra lengviau, nes jie lengviau šokinėja tarp užduočių, mažiau bijo klysti ir apskritai nesusiduria su mitais, kad jiems mokytis yra sunku ar sunkiau. Juk šiandien žinome, kad viskas priklauso nuo požiūrio: jei galvosime, kad negalime, tai tikrai negalėsime.
Jau mano minėti neuromokslininkų tyrimai įrodė, kad smegenys yra plastiškos, mokomės ir galime mokytis visą gyvenimą, ir apie tai negali būti net diskusijų.
Svarbiausia yra noras, ryžtas ir atkaklumas. Aš pati prieš metus pradėjau veiklą ir, turiu prisipažinti, „Google“ ieškojau, ar gerai pradėti, kai tau daugiau nei 40 metų. Man aktualu buvo ne kognityvinė, o fizinė veikla, tačiau net pati juokiausi, kai radau atsakymą, kad galima pradėti nors ir 80 m.! Vadinasi, tikrai viskas yra mūsų galvoje ir reikia dirbti su savo įsitikinimais.
Kokios naudos pačiam žmogui suteikia mokymasis visą gyvenimą?
Tai yra žiauriai įdomu ir gera! Ir įdomiausia tai, kad kuo daugiau žinai, tuo dažniau save pagauni galvojant, kad nieko nežinai, tad ta tiesa „žinau, kad nieko nežinau“ yra absoliuti tiesa, nes kuo toliau, tuo labiau matau, kad dar yra devynios begalybės to, ką būtų galima sužinoti ir patirti. Tada tarsi naujai atsiveria akys: mažiau teisi kitus, mokaisi klausyti(s) ir girdėti, nori daugiau išbandyti, daugiau susipažinti ir visiems jauti daugiau pagarbos bei susižavėjimo tais, kurie nesustoja mokytis.
Kokius efektyvaus mokymosi metodus naudojate pati, norėdama išmokti naujų dalykų?
Mėgdžiojimą. Manau, kad jis yra nuvertintas, nes visi labai nori būti individualūs, unikalūs, apie tai daug kalba medijos. Tačiau pažiūrėkite į mažą vaiką – jis geriausiai visko išmoksta mėgdžiodamas! Žodžiu, stebėkite žmones, kurie daro dalykus taip, kaip jūs norėtumėte daryti, ir mėgdžiokite.
Kitas metodas – kartojimas. Suprantu, norėtųsi, kad viskas pavyktų iš pirmo karto, tačiau šiandien jau labai aiškiai žinau: iš pirmo karto dažniau nepavyksta, nei pavyksta. Tiesiog nereikia nuleisti rankų.
Ir trečias – skaitymas. Nuolatinis. Stengiuosi kasdien perskaityti 50 puslapių. Jei nepavyksta tiek, bent 30. Ir, aišku, būna dienų, kai nepavyksta visai, bet tiesiog neužstringu, kitą dieną imu knygą ir vėl skaitau.
Stebint Jūsų veiklas atrodo, kad iš tiesų niekada nepailstate ir visuomet esate kupina idėjų. Kas labiausiai įkvepia ir padeda kurti?
Tikrai pailstu, tačiau idėjų tikrai retai pritrūkstu. Man labiausiai padeda skaitymas ir diskusijos su kitais smalsiais žmonėmis. Pavyzdžiui, prieš savaitę skaičiau knygą apie algoritmus rengiant darbuotojų atrankas ir iškart kilo klausimų, idėjų. Parašiau bičiuliui, pradėjome susirašinėti, diskutuoti. Jūs neįsivaizduojate, kokie man įdomūs tokie pokalbiai, kiek peno duoda apmąstymams ir refleksijai.
Man gyvenime pasisekė, kad jau 22 metus gyvenu su smalsiu žmogumi, su kuriuo iki paryčių galime diskutuoti – jei ne jis, irgi jausčiau pokalbių, diskusijų alkį. Taip pat atsakingai renkuosi draugus – man svarbu ne šiaip papliurpti (nors yra laikas ir tam!), bet kalbėti apie tai, kuo gyvena (ir namuose, ir darbe), ką skaito, kuo domisi mano sutikti žmonės. Tikiu, kad kiekvienas gali pasidalinti, praturtinti.
Užsakymo nr.: PT_69291
