„A. Sacharovas neabejotinai buvo žmogus, savo pavyzdžiu įkvėpęs kovoms už laisvę bei žmogaus teises ištisas kartas ir nubrėžęs sektinas kryptis daugeliui šiame lauke veikiančių organizacijų. Gilų įspaudą jis paliko ir Lietuvos disidentijos istorijoje, stiprino vietos disidentus morališkai“, – teigia VDU dėstytojas dr. Dainius Genys.
Pasak mokslininko, A. Sacharovas ne tik nuolat kėlė mažųjų šalių savarankiškumo ir nepriklausomybės bei visų visuomenių lygybės klausimus tarptautiniu mastu, bet ir asmeniškai kovojo už lietuvių politinių kalinių išvadavimą, rėmė pastangas atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
Sacharovo asmenybės reikšmę pabrėžia ir Sacharovo centro direktorius, daugiau nei 20 metų Lietuvoje gyvenantis olandas prof. Robert van Voren: „Nobelio taikos premijos laureatas Andrejus Sacharovas yra viena pagrindinių dvidešimto amžiaus moralinių figūrų, įtrauktas į sąrašą kartu su Čekijos disidentu, vėliau prezidentu Vaclavu Havelu ir Pietų Afrikos lyderiu Nelsonu Mandela. Savo šalyje Sacharovas vaidino svarbų vaidmenį ginant žmogaus teises ir dažnai buvo vadinamas nacionaline sąžine. Būdamas puikus branduolinės fizikos ekspertas, jis ankstyvame amžiuje prisiėmė socialinę atsakomybę, aktyviai priešinosi branduolinio ginklo platinimui, agitavo prieš branduolinę ginkluotę ir ilgainiui tapo pagrindiniu žmogaus teisių judėjimo atstovu Sovietų sąjungoje.“
Kai 1975 metais Sacharovui buvo paskirta Nobelio taikos premija, SSRS valdžia neleido išvykti jam iš sąjungos teritorijos, todėl Osle jo kalbą perskaitė ir premiją atsiėmė žmona Jelena Bonner. Pats Sacharovas tuo metu atvyko į Vilniuje surengtą kito garsaus rusų disidento, savo draugo Sergejaus Kovaliovo teismą už paramą Lietuvos katalikams.
Teigiama, kad A. Sacharovo veikla paskatino ir Lietuvos intelektualų įsitraukimą į disidentinę veiklą sovietiniu laikotarpiu. 1976 m. lapkričio 25 d. Viktoras Petkus kartu su Tomu Venclova, Karoliu Garucku, Ona Lukauskaite-Poškiene ir Eitanu Finkelšteinu įkūrė Lietuvos Helsinkio grupę.
Tomas Venclova, Sacharovui skirtos konferencijos metu skaitysiąs atidarymo kalbą, pažymi: „SSRS totalitarinės sistemos žlugimui išpureno dirvą disidentų sąjūdis. To sąjūdžio nevainikuotas karalius buvo įžymus fizikas, akademikas Andrejus Sacharovas. Jo veikla įtvirtino mintį, kad taikinga kova už žmogaus teises yra svarbiausias būdas įveikti sovietinį režimą. Sacharovas atvirai gynė represuotuosius ir nepalūžo, kada represijos ištiko jį patį. Apsilankęs Vilniuje 1975 metais, Sacharovas bendravo su Lietuvos laisvės kovotojais. Jo pavyzdys ir parama suvaidino didžiulį, dar nepakankamai įvertintą vaidmenį rengiant Lietuvos nepriklausomybę.“
Šimtmečio renginiams buvo pradėta ruoštis dar 2019 metais. Covid-19 pandemija pakoregavo kai kuriuos planus, bet tikimasi, kad visi renginiai vienokia ar kitokia forma įvyks.
Andrejaus Sacharovo 100-mečiui skirtų renginių programa
Gegužės 6 d. renginių ciklą pradės parodos, skirtos Sacharovo asmenybei, atidarymas Vilniaus Rotušėje. Parodoje „Andrejus Dmitrijevičius Sacharovas – eros žmogus“ bus pristatomi asmeniniai Sacharovo daiktai, jo ir apie jį išleistos knygos, filmų apie Sacharovą ištraukos, savadarbio laikraščio leidimo priemonės ir kita. Paroda vyks iki gegužės 28 d. Lankymas nemokamas.
Gegužės 10 d. 18.30 val. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks Kijeve gimusio filmų kūrėjo Jozifo Pasternako režisuoto filmo „Laisvas žmogus – Andrejus Sacharovas“ („A Free Man – Andrei Sakharov“) peržiūra. Dalyvavimas nemokamas, būtina registracija.
Gegužės 11 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus atidaryta žmogaus teisių temas atskleidžiančių karikatūrų paroda, organizuojama kartu su Nyderlandų organizacija „The Next Movement“. Karikatūristai iš įvairių šalių reflektuos Lietuvoje gyvenusio Nyderlandų konsulo Jan Zwartendijk, padėjusio tūkstančiams žydų pabėgti į Kiurasao salą Karibų jūroje, ir žmogaus teisių aktyvisto Andrejaus Sacharovo pasirinkimus. Paroda veiks iki gegužės 28 dienos, lankymas nemokamas.
Gegužės 13 d. 10.00–17.00 val. Vilniaus rotušėje vyks 10-oji tarptautinė Sacharovo konferencija. Pranešimus skaitys: Sacharovo anūkė Marina Sakharov-Liberman, Sacharovo įdukra Tatjana Jankelevič, rašytojas, Lietuvos Helsinkio grupės įkūrėjas Tomas Venclova, prof. Michael Morgan iš Chapell Hill universiteto Šiaurės Karolinoje, britų istorikas prof. Timothy Garton Ash iš Oksfordo universiteto, žmogaus teisių aktyvistas iš Rusijos Viačeslavas Bachminas, žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International Europe“ vadovas Nils Muznieks iš Latvijos, Maja Mazurkiewicz iš Lenkijos, atstovaujanti organizaciją „Alliance4Europe“ ir kiti svarbūs asmenys.
Konferencijos metu įvyks dokumentinio filmo apie Helsinkio susitarimą premjera. Dalyvavimas konferencijoje nemokamas, bet būtina registracija. Numatoma, kad konferencija bus transliuojama lrt.lt portale.
Gegužės 14 d. 18.30 val. Vaidilos teatre rengiamas gimtadienio koncertas. Šopeno, Rachmaninovo, Glaso, Karamanovo ir kitų kompozitorių kūrinius skambins pianistas iš Ukrainos Aleksėjus Botvinovas. Jo koncertą papildys originalios vaizdo projekcijos. Koncertą tiesiogiai transliuos LRT radijas.
Gegužės 21 d. 18 val. Mo muziejuje vyks serbų aktyvisto, žurnalisto, buvusio „France-Press“ vyriausio redaktoriaus Nikolo Miletičiaus režisuoto dokumentinio filmo apie Sovietų sąjungos disidentus „Už mūsų beviltiško tikslo sėkmę“ („To the Success of our Hopeless Cause“) peržiūra. Dalyvavimas nemokamas, būtina registracija.
Andrejaus Sacharovo mėnesio renginius remia Vilniaus savivaldybė, LR Užsienio reikalų ministerija, Andrejaus Sacharovo fondas, užsienio šalių ambasados Vilniuje ir keli privatūs rėmėjai. Šimtmečio informacinis rėmėjas – LRT.
„Šiandien Sacharovo svarba yra jo kaip atsakingo piliečio pavyzdys. Jis suprato, kad laisvę galima įgyti ir išsaugoti tik ją ginant ir kad mums visiems tenka vaidmuo išlaikant teisine valstybe pagrįstą pilietinę visuomenę. Nepaisant aukšto statuso ir privilegijų, jis atsisakė būti nutildytas ir galų gale septynerius ilgus metus praleido vidinėje tremtyje Gorkyje, puldinėjamas KGB agentų. Tikimės, kad visi mūsų planai bus įgyvendinti ir kad Sacharovo kaip moralinio pavyzdžio įvaizdis padės suaktyvinti ypač jaunus žmones, kurių ateitis yra jų rankose“, – teigia prof. Robert van Voren.
