Naujausioje ekspozicijoje žiūrovai kviečiami susipažinti su 78 Lietuvos ir užsienio menininkais, pristatančiais net 100 autorinių puodukų. Tarp jų – žinomi Lietuvos keramikos meno vardai, dalyviai iš Amerikos, Danijos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos.
Nerimastingi karantino vaizdai, istorija ir tradicijos, konceptualūs ir humoristiniai kūriniai – tai tik keletas aspektų, kurie kvies praeivius stabtelėti prie Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) galerijos vitrinos.
Puodelius netikėtai interpretuoja skirtingų kartų menininkai
Parodos ekspozicija, pasižyminti stilistine, technologine ir idėjine įvairove, subūrė skirtingų kartų autorius. Mažas puodelis tapo įdomių ir netikėtų interpretacijų kūrybine aikštele – miniatiūros formatu, kuriame susipina tradiciniai ir šiuolaikiniai keramikos eksperimentai.
Parodos kuratorių teigimu, daugelis LDS galerijos vitrinoje pristatomų autorių kūrinių bus lengvai atpažįstami keramikos meno lauko stebėtojams. Mažiau keramika besidomintys žiūrovai turės progą pamatyti platų keramikos spektrą vienoje nedidelėje erdvėje.
Savitą autorių raišką atspindintys darbai atskleidžia tam tikras vyraujančias keramikos meno tendencijas, tiek funkcionalias dizaineriškas, tiek menines skulptūrines. Vienuose dominuoja funkciją ir dizainą akcentuojančios formos, kituose – skulptūriniai sprendimai, išreiškiami architektūriniais, figuratyviniais motyvais. Neretai kontekstai žaismingai susipina su skirtingų istorinių epochų estetikos citatomis.
Pasak menotyrininkės Kamilės Pirštelytės, tokias kolektyvines parodas kaip „Puodukas“ įdomu tyrinėti panoramiškai – išryškėjantys autoriniai skirtumai ir panašumai leidžia geriau perprasti, kokia linkme juda keramikos menas.
„Lietuvoje keramika eina įdomiu, sudėtingai išsišakojančiu keliu. Turime aukšto meistriškumo tradicinės, moderniosios keramikos atstovų, daugėja tarpdisciplininių keramikų, konceptualistų. Džiugu, kad „Puoduko“ paroda jau tampa tradicija, suburia skirtingus autorius iš Lietuvos ir kitų šalių. Tiesa, šiemet ne ką mažiau svarbus ir pandeminis kontekstas – jį galime pastebėti ne tik kai kuriuose kūriniuose, bet ir pakitusiame žiūrovų santykyje su už stiklo matomu menu. Dabar geras laikas eksponuotis, rampos šviesa ryškesnė, žmonės atidesni ir pasiilgę kultūrinio gyvenimo“, – sako menotyrininkė K. Pirštelytė.
100 puodukų iš įvairių šalių
Kuratorių teigimu, mažųjų formų parodos užsienyje vertinamos dėl vienos paradoksalios priežasties – miniatiūrinėje formoje, gana konkrečioje temoje autorius turi progą ne tik kūrybiškai ją interpretuoti, bet ir pademonstruoti asmeninį profesionalumą. Tiesa, nors tokios keramikos parodos yra populiarios visame pasaulyje, Lietuvoje jos vis dar nėra dažnos.
‚,Puodukas... regis, ką gi naujo galima sukurti? Tačiau kuruojant šią parodą kaskart tikrai džiaugiamės autorių fantazija ir išradingumu. Mažuose puodukuose matosi skirtingų tradicijų tąsa, išryškėja autorių meistriškumas. Dailininkai neretai jungia funkcionalumą su meniškumu, formą paverčia tapybine drobe ar skulptūrinės kompozicijos karkasu. O kartais funkcija išvis išnyksta, ją keičia konceptualus pareiškimas, abstrakti mintis, puoduko iliuzija. Puodukas keramikoje – tai tarsi miniatiūra vaizduojamajame mene ar haiku poezijoje“, – teigė parodos kuratorė, LDS Vilniaus keramikų sekcijos pirmininkė Agnė Šemberaitė.
Parodą „Puodukas“ kuruojančios keturios menininkės – Rūta Šipalytė, Agnė Šemberaitė, Milena Pirštelienė ir Eglė Einikytė-Narkevičienė – įvairių keramikos bienalių ir tarptautinių parodų prizininkės, siekiančios atgaivinti ir įtvirtinti mažųjų formų parodų tradiciją Vilniuje. Pagtikusius kūrinius galima ir įsigyti.
