Kadangi šiemet susiburti į kasmetinę eiseną moterims nėra galimybės, kovo 8-osios iniciatyvinė grupė siūlo internetinę akciją. Visos, palaikančios reikalavimus dėl geresnių materialinių sąlygų, medikamentinio nėštumo nutraukimo įteisinimo, Stambulo konvencijos ratifikavimo ir oficialios Lenkijos moterų paramos, kviečiamos įrašyti savo „Bella ciao“ versiją. Dainos žodžius ir muzikos įrašą galima rasti „Facebook“ puslapyje „Reprodukcinis streikas“. Video- ar audioįrašą iniciatyvinė grupė kviečia siųsti į „Reprodukcinio streiko“ pašto dėžutę bei plačiai dalintis socialiniuose tinkluose.
„Nors šiuo metu Lietuvoje aukštus politinius postus užima moterys, sunkiai galima būtų rasti moterims palankių politinių sprendimų, – sako viena iš iniciatyvinės grupės narių, politologė Jolanta Bielskienė. – Moterims užėmus valdančiuosius postus, moterų padėtis automatiškai nepagerėja. Ji gerėja vykdant visoms moterims palankią politiką – mažinant ekonominę atskirtį, keliant atlyginimus, remiant vienišas mamas, užtikrinant nemokamą vaikų priežiūrą, smurto lyties pagrindu prevenciją ir pagalbą jį patyrusioms. “
Moterys taip pat nori atkreipti dėmesį ir į kitą problemą, iškilusią karantino metu – neprieinamą medikamentinį nėštumo nutraukimą. „Pandemijos metu į ligonines patekti beveik neįmanoma, tad apsisprendimo galimybės moterims iš esmės neliko. Kol kas neatrodo, kad valstybė šiuo klausimu rūpintųsi“, - teigia J. Bielskienė. Organizatores labai stebina ir Lietuvos politikų taikstymasis su Lenkijos dešiniųjų neapykantos politika moterų ir LGBT+ teisių atžvilgiu.
„Šią Kovo 8-ąją siekiame atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į išsakytas moterų problemas. Solidarios galime būti ne tik eisenoje, bet ir dainoje“, – teigiama kovo 8-osios iniciatyvinės grupės pranešime. Anot akcijos organizatorių, būtina nedelsiant suteikti papildomą finansinę bei teisinę pagalbą mažiausias pajamas uždirbančioms ir vaikus auginančioms moterims, įteisinti medikamentinį nėštumo nutraukimą, suteikti paramą už savo teises kovojančioms Lenkijos moterims, kuo skubiau ratifikuoti Stambulo konvenciją.
Pasak organizatorių, per karantiną užsidarius namuose, nukentėjusioms nuo smurto artimoje aplinkoje gauti pagalbą yra sunkiau, o pabėgti nuo smurtaujančio partnerio – itin sudėtinga. Taip pat organizatores piktina visuomenėje kurstomas priešiškumas Stambulo konvencijai, sąmoningai skleidžiant melagingas konvencijos interpretacijas. Anot akcijos organizatorių, liūdina ir tai, kad valstybė nesugeba pasirūpinti nuosekliu švietimu apie Stambulo konvencijos naudą ir kaip ji konkrečiai gali padėti nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusioms moterims.
Organizatorės taip pat teigia, kad karantinas visame pasaulyje dar labiau išryškino nelygias moterų teises bei klasinę nelygybę. Visa šalis, saugodama piliečių gyvybes ir sveikatos sistemą nuo griūties, užsidarė, o aptarnavimo, maisto gamybos bei socialinės slaugos sferose liko dirbti mažiausius atlyginimus uždirbančios moterys. Dauguma jų iš darbdavių nesulaukė net privalomų saugos priemonių.
„Darbas iš namų daugeliui moterų reiškia ne tik namų ruošos, bet ir papildomą vaikų mokymo darbą. Kai kurios, turinčios mažamečių vaikų, buvo priverstos imti „biuletenius“, sutikti su prastovomis arba išeiti iš darbo „savo noru“, o tai reikšmingai sumažino jų pajamas. Ypač skausmingai karantinas paveikė vienišas motinas bei neįgalius vaikus ar senus tėvus slaugančias moteris“, – teigia iniciatyvinės grupės narė visuomenininkė Viktorija Kolbešnikova.
