Karantino laiko diktuojamos sąlygos Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre spektaklį statančią komandą: žinomą lenkų choreografą, Poznanės Didžiojo teatro baleto meno vadovą Robertą Bondarą, scenografę, kostiumų dailininkę Martyną Kander, dirigentą Modestą Barkauską ir visą Muzikinio teatro kolektyvą įkvėpė ieškoti kūrybiško sprendimo, kaip premjerą pristatyti žiūrovams laikmečiu, kai kultūros renginių lankymas yra draudžiamas.
Iššūkis kaip galimybė
Lapkričio 21 dieną kitokia nei įprastai forma premjera įvyks Žvejų rūmuose. Spektaklį statanti komanda karantino pateiktą iššūkį priima kaip galimybę atrasti naujas veiklos formas bei dar giliau nerti į chrestomatinę daktaro Fausto istoriją, kuri bus papasakota šokio kalba. Artimiausiu metu pristatysime daugiau artėjančios premjeros detalių.
„Laukiame ir tikime šio spektaklio sėkme!“, – sako Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.
Svarbu pagauti emociją
Johanno Wolfgango von Goethe’s filosofinė tragedija „Faustas“ baigta 1831 m. – tuo laikotarpiu, kai Klaipėdoje jau klestėjo Vokiečių teatras. Tad ji atspindi meninę atmosferą, kuria alsavo ir mūsų miesto muzikinis gyvenimas devyniolikto amžiaus pradžioje. Kūrėjų sumanymą labiausiai atitiko trys skirtingų kraštų bei epochų kompozitoriai: Wolfgangas Amadeus Mozartas, Fryderykas Chopinas ir Arvo Pärtas. Spektaklyje gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, pastatymo muzikos vadovas ir dirigentas - Modestas Barkauskas.
„Kaip muzikos vadovas, esu atsakingas už muzikos kūrinių, geriausiai atspindinčių choreografo idėjas ir mintis, parinkimą. Svarbu ir nenutolti nuo „Fausto“ kūrinio siužeto. Nesiorientuojame į tragedijos atpasakojimo veiksmą ar veikėjus, nes choreografas R. Bondara nori daugiau dėmesio skirti jausmui, veikėjų būsenai: nesvarbu, ar tai Faustas, ar Margarita. Svarbu pagauti emociją! Tokią užduotį sau keliame su choreografu. Fausto mintis ir emocijas puikiai iliustruoja Arvo Pärto muzika, Margaritos epizodams labai tinka Wolfgango Amadeaus Mozarto kūrinių fragmentai. Mano, kaip muzikos vadovo, pareiga – atrinkti kūrinius, o kaip dirigento – kad tie kūriniai darniai susilietų į vientisą spektaklio muzikinį audinį, kuriame išnyksta ribos tarp laikmečių ir atskirų kūrėjų braižų. Viskas susilydo šokio spektaklio „Faustas“ muzikoje“,- sako M.Barkauskas.
Amžina Fausto tema – naujomis spalvomis
Šokio spektaklį Klaipėdoje stato perspektyvus lenkų choreografas Robertas Bondara. Buvęs Varšuvos Didžiojo teatro baleto šokėjas dabar yra Poznanės S. Moniuszkos didžiojo teatro baleto meno vadovas. 2013 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre R. Bondara pastatė Giedriaus Kuprevičiaus baletą „Čiurlionis“.
Choreografas pasakojo, kad šokio spektakliai pagal „Faustą“ statomi dažnai. Ypač šokio kūrėjus vilioja pirma šio didingo literatūros veikalo dalis, o antroji, sunkesnė, renkamasi rečiau. „Statydami „Faustą“ Klaipėdoje, mes irgi daugiau dėmesio skirsime pirmajai daliai. Antra dalis bus, tačiau trumpesnė, labiau koncentruota. O spektaklio tema amžina ir nekintanti: mokslo pažinimo siekiantis Faustas sudaro sutartį su Mefistofeliu, mainais pažadėdamas jam savo sielą. „Fausto siužetinė kelionė vyksta ne realybėje, o jo galvoje, mintyse. Čia jis naujai atranda savo gyvenimo prasmę“, – pasakoja R. Bondara.
Chrestomatinėje istorijoje išvysime seną, sergantį ir pavargusį Faustą bei Faustą jaunystėje; Mefistofelį – nelabai baisų, nes visi savyje turime jo prado; dvi moteris – Eleną ir Margaritą. Prireiks ir mažo berniuko, vaizduosiančio Fausto sūnų.
„Sunku nusakyti spektaklio stilių. Dirbdamas naudoju visą šokio technikų diapazoną: nuo klasikinių iki šiuolaikinių. Čia svarbūs ir šokėjai. Klaipėdoje kuriu kažką labai naujo, kažką nuo ištakų... Čia yra visos galimybės naujovėms. Jūsų baleto trupė turi daug potencialo ir noro kurti. Manau, šokėjų atskleisti veikėjų charakteriai jus sujaudins ir maloniai nustebins savo išbaigtumu“,- sako R.Bondara.
Spektaklio scenografija virs prisiminimais
M. Kander ir R. Bondara – ne pirmus metus sėkmingai veikiantis kūrybinis tandemas. Šiemet M. Kander Lenkijoje jau trečius metus iš eilės pelnė apdovanojimą už geriausią scenografiją, ir tai buvo R. Bondaros spektakliams kurti darbai.
„Esu kuklus žmogus ir, kalbėdama apie apdovanojimus, visada jaučiuosi pasipūtėle. Bet nuostabus jausmas, kai turi įrodymų, kad kažkas vertina tavo sunkų darbą. R. Bondara sukuria erdvę scenos dizaino eksperimentams ir, kaip matome, tai veikia!“ – pripažįsta M. Kander.
Šokio spektaklio „Faustas“ scenografiją ir kostiumus kurianti M. Kander teigia norinti scenoje pabrėžti Fausto ir jo vidinio pasaulio atspindį. Pradžioje išvysime senąjį Faustą jo asmeninėje erdvėje, kur jis susikūręs sau saugią aplinką. „Iš akmens imitaciją primenančių sienų sukurtos dekoracijos bus permatomos ir tarsi įkūnys prisiminimus, nuo kurių neįmanoma pasislėpti. Jos primins net tai, ką Faustas norėtų pamiršti. Kiekvienoje scenos sienoje, kurios tarsi sluoksniuojasi, bus įamžinta po tokį prisiminimą. Pastatymo šviesų žaismas paliudys, kad Faustui pavyko susitvarkyti su prisiminimais, iš jų išsilaisvinti“, – pasakoja M. Kander.
Specifinę estetiką atskleis spalvos
Anot M. Kander, dirbti kuriant klasikinius spektaklius – iššūkis ir malonumas viename. „Malonumas, nes prisilieti prie visų laikų garsiausių kūrinių su didžiais, nuostabiais personažais. Iššūkiai kyla, kai bandai sukurti kažką naujo tose istorijose, kurios statytos ir rodytos nesuskaičiuojamą daugybę kartų. Kaip ir „Faustas“, dabar statomas Klaipėdoje. Mes, kūrėjai, turime pradėti nuo klausimo sau: kokią inovatyvią idėją norime pristatyti mitu, kuris gyvuoja jau 500 metų? Kaip scenografė, aš nekuriu naujos istorijos ar naujos dramaturgijos. Labiau stengiuosi atrasti metaforas, atitinkančias mūsų laikus, kurios erdvę užpildytų įdomiu dizainu. Manau, pačias geriausias naujas pjeses galima pastatyti be jokio rekvizito ir scenografijos“,- sako ji.
Scenografė dalinasi, kad pastatymui prireiks 68 šiuolaikiškų, jokios epochos nepabrėžiančių kostiumų. „Kostiumai bus labai paprasti, kaip visada R. Bondaros spektakliuose. Jo estetika yra specifinė ir aš žinau, kokią vizualinę kalbą ir spalvas mes galime rodyti scenoje. Jo istorijos visada universalios. Jūs tai išvysite kostiumuose: pagal jų stilių, sukirpimą tikrai negalėsite pasakyti, kurioje šalyje ir kuriais metais spektaklis pastatytas. Viskas bus modernu, šiuolaikiška ir be detalių“,- sako M. Kander.
KVMT inf.
