Pirmasis „Moters“ žurnalo numeris, išleistas 1920 m. rugsėjo 14 dieną, buvo vos 16 puslapių. Iš okupuoto Vilniaus jį teko gabenti spausdinti į Kauną. Tiražas – 3000 egzempliorių. Viršelyje – linijinės grafikos darbu įrėmintas logotipas. Paskui net dvidešimt metų skaitytojos gaudavo žurnalus grafiniais piešiniais puoštais viršeliais. Didžiulis skirtumas nuo to, ką šiandien laikote rankose.
„Pasaulis kasdien žengia į priekį, o kartu su juo ir mes. Sunku patikėti, kad šiandien man ir visai mūsų nepailstančiai, kūrybingai, šauniai komandai teko ši milžiniška garbė jums, mieli skaitytojai, pristatyti ypatingą, jubiliejinį žurnalo „Moteris“ numerį. Juk ne dėl ko kito, o iš pagarbos herojams ir skaitytojams mes kuriame. Galų gale, iš pagarbos moterims, prieš 100 metų sukūrusioms šį žurnalą,“ – sako vyr. redaktorė Gitana Markovičienė.
Jubiliejinį rugsėjo mėnesio numerį puošia net trys viršeliai. Pirmųjų dviejų veidu tapo garsiausias Lietuvos modelis, bene gražiausia šių laikų moteris – Edita Vilkevičiūtė. Specialų „Moteris“ logotipais margintą bei tautinį kostiumus sukūrė maestro, kuriam nėra lygių – Juozas Statkevičius. Trečiąjį viršelį papuošė ir milžinišką audrą socialiniuose tinkluose sukėlė 103 metų amžiaus sulaukusi šviesi, žavi ir energinga moteris Elena Ūsienė, kuri sako, kad labiau mėgsta juoktis nei verkti, džiaugtis nei liūdėti, nors likimas Elenai atseikėjo nemažai skausmo. E. Ūsienės sužadėtinis buvo sušaudytas, pačią, įkalintą, enkavėdistai kvotė paleisdami kulkų serijas virš galvos, dėl dokumentuose likusio „juodo“ įrašo, vėliau, jau dirbant mokytoja, teko būti ujamai iš miestelio į miestelį. Tragiška dukters žūtis, neseniai paskutinėn kelionėn išlydėtas sutuoktinis... Apie visa tai ir dar daugiau galėsite sužinoti interviu, kurį rasite žurnalo viduje.
Dar viena staigmena skaitytojams – prie „Moteris“ rugsėjo numerio pridėtas specialaus dizaino skirtukas, iškvepintas nišinės autorinės parfumerijos kūrėjo Aisčio Mickevičiaus sukurtais proginiais kvepalais. „„Moters“ žurnalo šimtmečio aromatas – minimalistinis, bet tuo pačiu išraiškingas, jausmingas, rafinuotas. Kompozicijoje galima užuosti tabako, jazminų, konjako, agarmedžių, kedrų, ambros, pačiulių natų,“ – atskleidžia A. Mickevičius.
Ne ką mažiau įspūdingi ir kruopščiai ilgus mėnesius šiam ypatingam numeriui rinkti herojai. Iš rubrikos „Lietuvą kuriančios moterys“ puslapių į jus kreipiasi Lietuvos politikė, diplomatė, pirmoji Lietuvos Respublikos Prezidentė moteris Dalia Grybauskaitė. Kalba ir filantropė, LR Prezidento Valdo Adamkaus žmona, buvusi pirmoji šalies dama Alma Adamkienė. Patirtimi dalinasi Lietuvos ir Didžiosios Britanijos teatro ir operos režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Taip pat pakalbintos Irena Saulutė Valaitytė-Špakauskienė, įkvėpusi parašyti romaną „Tarp pilkų debesų“, Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vadovė gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Birutė Brasiūnienė, apdovanota medaliu „Už reikšmingą indėlį Lietuvos žmonių sveikatai“. Į puslapius nugulė anūkės ir proanūkės prisiminimai apie leidinio „Moteris“ įkūrėją ir pirmąją vyriausiąją redaktorę Stefaniją Paliulytę – Ladigienę. Ir tai – tik maža dalis įspūdingų interviu ir naudingų patarimų, kuriuos rasite jubiliejiniame žurnalo „Moteris“ šimtmečio numeryje.
„Moteris“ – jau 100 metų neatsiejama Lietuvos mados dalis. „Kiekvieno dešimtmečio ryškiausias tendencijas diktavo ne tik pasaulis, bet ir politinės, ekonominės aplinkybės, kasdienis gyvenimas. Tai – istorija. Pažvelgę atgal galime matyti moters įvaizdžio kaitą ir kaip tai atspindi jos padėties visuomenėje pokyčius,“ – grandiozinę rubrikos „100 metų“ fotosesiją pristato vyr. redaktorė G. Markovičienė ir kviečia keliauti laiku. Maža to, puslapiuose rasite ir Vilniaus dailės akademijos Mados dizaino katedros profesorės Jolantos Talaikytės interviu apie mūsų šalies mados istoriją.
„Mūsų gyvenimas žemėje – laikinas, tačiau mes – amžini. Mus girdės mūsų vaikų balsuose, mūsų atspindį matys jūroje paliktuose pėdsakuose bangoms atsitraukus, mus prisimins matydami mūsų nuveiktus darbus. Tad ką mums reiškia prabėgantys metai ir ar 100 jų yra daug, ar mažai? Aš gyvenu dabar ir dabar aš kuriu, myliu, juokiuosi ir liūdžiu, būnu su jumis, o kartais – viena. Dabar. Vardan amžinybės,“ – taip apie žurnalo „Moteris“ šimtmečio numerio kūrybos procesus kalba vyr. redaktorė G. Markovičienė.
