Rugpjūčio 26 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje pianisto ir kompozitoriaus Leopoldo Godowskio 150-mečiui bei nemaraus romantiko Fryderyko Chopino 210-mečiui dedikuotą rečitalį „Mūzos dedikacija Godowskiui ir Chopinui“ atliks viena žinomiausių Lietuvos pianisčių Mūza Rubackytė, rugpjūčio 28 d. Rietavo kultūros centre jaukias, svajingas „Monmartro istorijas“ klausytojams dovanos žavioji dainininkė Dovilė Kazonaitė ir styginių instrumentų kvartetas „Archi Quartett“, o unikaliajame Pažaislio vienuolyne ryškiausiais akordais suskambės koncertas, skirtas operos solisto Kosto Smorigino 40-mečio jubiliejui. Greta iškiliojo solisto boso skambės jo tėvo, taip pat Kosto Smorigino atliekamos dainuojamosios poezijos dainos, gros Kauno miesto simfoninis orkestras, diriguojamas Vytauto Lukočiaus. Baigiamieji festivalio akordai nuskambės rugpjūčio 30 d. Pažaislio vienuolyne. Minėdamas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį festivalis dovanos publikai unikalią progą išgirsti Amilcare Ponchielli operą „Lietuviai“. Diriguojant Modestui Pitrėnui operos muzikinį audinį supins Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras, personažus įkūnys ryškiausi mūsų šalies dainininkai. Tiesa, baigiamasis festivalio koncertas – ne paskutinis jubiliejinio sezono renginys. Kariljono varpais nuskambėjusiu preliudu prasidėjęs festivalis rugsėjo 3 d. Šiaulių Chaimo Frenkelio viloje kviečia klausytojus į nuotaikingą koncertą „Festivalio postliudas“. Šis postliudas – fantastiška kelionė laiku nuo baroko epochos genijaus Antonio Vivaldi iki šiuolaikiško tango. Į šią kelionę publiką pakvies žavusis akordeonininkų trio „Indeed“.
Kiekvienam fortepijoninės muzikos mėgėjui puikiai pažįstama M. Rubackytė – tarptautinių Ferenzo Liszto, Bellos Bartóko pianistų Budapešte bei prancūzų muzikos „Les Grand Maîtres Français“ Paryžiuje konkursų nugalėtoja. Ji – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, kviečiama į svarbių tarptautinių konkursų žiuri, dėstanti viso pasaulio universitetuose ir konservatorijose, vadovaujanti tarptautiniams meistriškumo kursams. Atlikėjos repertuarą sudaro daugiau kaip 40 koncertinių programų ir 40 koncertų su orkestru, diskografijoje – daugiau kaip 25 kompaktinės plokštelės. Būdama įvairiapusė kultūros veikėja, ji suvaidino svarbų vaidmenį Lietuvos įvaizdžio sklaidai pasaulyje. M. Rubackytė apdovanota garbės medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūrai“, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos Vyriausybės premija, Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Prieš aštuonerius metus M. Rubackytei buvo įteiktas Vengrijos kultūros ministerijos prizas „Pro Cultura Hungarica“. Atlikėja teigia, kad jeigu F. Chopinas išties yra puikiai pažįstamas kiekvienam melomanui, tai L. Godowskio vardas ir kūryba daugeliui yra tarsi neatrastoji žemė. Šiemet, minint Lietuvos žydų istorijos metus ir 300-ąsias Vilniaus Gaono metines, M. Rubackytė siekia klausytojams pristatyti šį nepelnytai pamirštą muzikos talentą. Iki šiol L. Godowskis dažniausiai buvo minimas kaip Rusijos, Jungtinių Amerikos valstijų ar Lenkijos pianistas. Nedaugelis žino, kad šis žydų kilmės pianistas gimė Žąsliuose, nuo trejų metų gyveno Vilniuje. Išvykęs į JAV jis koncertavo ir dirbo pedagoginį darbą, tapo vienu pirmųjų pianistų, atlikusių rečitalį Niujorko „Carnegie Hall“ salėje. Išskirtiniu virtuozu „pianistų pianistu“, „Buda prie fortepijono“, „Ponu Dievu“, „Kairiosios rankos apaštalu“ bei „naujuoju Lisztu“ vadintas pasaulyje pagarsėjęs pianistas, kompozitorius ir pedagogas L. Godowskis parašė apie 400 originalių kūrinių bei transkripcijų.
Koncerte „Monmartro istorijos“ publika galės mėgautis ištisos prancūzų kompozitorių plejados kūryba. Programoje skambės penkiasdešimtmečio jubiliejų švenčiančio Yanno Tierseno, iš Argentinos kilusio prancūzų kompozitoriaus ir atlikėjo Carloso Gardelio, legendinės vokalistės Édith Piaf, Venesueloje gimusio, bet prancūzų menininku laikomo Reynaldo Hahno ir žymiųjų Prancūzijos akademinės muzikos kūrėjų Franciso Poulenco, Charleso Gounod, Gabrielio Fauré, Claude Debussy, Georgeso Bizet bei Léo Delibes muzikiniai opusai. Atlikėjų sumanymas – muzikiniame audinyje išryškinti tris skirtingus moters tipažus. Skirtingi koloritai ir likimai: šviesioji, idealizmo pilna Amelija iš Monmartro, rožinėse svajose panirusi Édith Piaf ir aistringa, maištaujanti „Fausto“ Margarita. Kartu išgyventi visas šias istorijas kviečia angelišku sopranu apdovanota Dovilė Kazonaitė ir styginių instrumentų kvartetas „Archi Quartett“ – keturių jaunų, energingų ir talentingų muzikantų kolektyvas, realizuojantis savo sumanymus tiek akademinės, tiek populiariosios muzikos žanruose.
Keturiasdešimtmetį pasitinkantis K. Smoriginas jaunesnysis – vienas perspektyviausių šiandienos bosų-baritonų, kurio kūrybinis kelias užsienyje ir Lietuvoje klostosi ypač sėkmingai. Dainininko karjera pažymėta debiutais Milano Alla Scala, Bordo, Santjago, Drezdeno, Vašingtono, Santa Fe ir Vilniaus operos teatruose, ryškiais pasirodymais prestižiniuose operos festivaliuose. Akademinės muzikos duomenų bazės „Bachtrack“ duomenimis K. Smoriginas 2014 metais buvo vienas iš trijų daugiausiai kartų scenoje dainavusių viso pasaulio bosų-baritonų. Jo pasirodymus nuolat lydi tokie kritikos atsiliepimai: „Jis tapo tikru šio vakaro atradimu. Jo balsas spindintis, galingas, turtingo tembro ir ypač spalvingas. Be to, K. Smoriginas – puikus muzikantas, suteikiantis kuriamam personažui humaniškų bruožų ir netgi neigiamą herojų paversdamas kažkuo patraukliu.“ Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, teatro ir kino aktorius, režisierius, muzikantas K. Smoriginas vyresnysis – ilgametis Jaunimo teatro aktorius ir režisierius, sukūręs gausybę įsimintinų vaidmenų tiek teatrų scenose, tiek kino filmuose. Daugelis jį taip pat pažįsta kaip puikų ir įtaigų dainuojamosios poezijos atlikėją bei kūrėją, grupės „Aktorių trio“ narį.
Baigiamasis XXV Pažaislio muzikos festivalio koncertas kvies pasinerti į operos pasaulį. Kaip nutiko, kad Lietuvos vardas pateko į operos žanro aukso fondo puslapius? Operos „Lietuviai“ istorines peripetijas žaismingai aprašo muzikologė Jūratė Katinaitė: „Tai vis Adomo Mickevičiaus, kurio poema „Konradas Valenrodas“ pateko į rankas vienam iš „Casa Ricordi“ leidyklos libretistų, nuopelnas. Įtikintas poemos grožiu garbusis Tito Ricordi pavedė libretą parašyti Antonio Ghislanzoni, o muziką – A. Ponchielli. Nors jo plunksnai priklauso 12 operų ir keli baletai, vienintelė „Džokonda“ tapo repertuarine ir išgelbėjo kompozitoriaus vardą nuo užmaršties rūdžių. Aštuntoji jo opera „Lietuviai“ po sėkmingos premjeros 1874 m. teatre „La Scala“ buvo pastatyta Romoje, Turine, kituose Italijos miestuose, netgi Buenos Airėse, Čikagoje, o praėjus dešimtmečiui – Sankt Peterburge. Valstybės teatras taip ir nesuspėjo tarpukaryje pastatyti šios operos. Lietuvoje pirmą kartą „Lietuviai“ suskambo tik 1991 m. bendrame Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro ir Čikagos lietuvių operos pastatyme.“
Koncerte „Festivalio postliudas“ publikai gerą nuotaiką dovanos akordeonininkų trio „Indeed“, kuriame groja Laimonas Salijus, Sandra Veverskytė ir Lukas Katinas. Profesionalūs atlikėjai, nuolat ieškantys naujų idėjų, iki tobulumo nugludintų sąskambių ir unikalių sprendimų – taip apibūdinamas šis trio, savuoju moto pasirinkęs ansamblio pavadinimą atspindintį šūkį „Iš tikrųjų“. „Nesumeluotas nuoširdumas ir muzikavimo džiaugsmas. Tikime, kad vedami šių motyvų nuoširdų džiaugsmą perduodame visiems klausytojams“ – taip kalba ansamblio nariai. Jau ketverius metus kartu muzikuojanti bičiulių trijulė – Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos absolventai, daugelio tarptautinių konkursų prizininkai ir nugalėtojai. Trio „Indeed“ pavadinimas dažnai mirga Lietuvos festivalių programose, atlikėjai vis dažniau tampa pastebimi užsienio scenose: jų rečitaliai skambėjo Latvijoje, Estijoje, Gruzijoje ir Vokietijoje. Ansamblio repertuaras neapsiriboja klasikiniais opusais – nemariosios klasikos programas trio papildo populiariąja bei tango muzika, scenoje juos galima išvysti kartu su žinomais dainininkais ar kameriniais orkestrais.
Tokia puikios muzikos puokšte su klausytojais šiemet atsisveikins jubiliejinis XXV Pažaislio muzikos festivalis, linkėdamas savo klausytojams ištvermingai įveikti šiuos nelengvus laikus ir susitikti vėl 2021-ųjų metų vasarą!
