Liepos 30 d. Pažaislio vienuolyno kiemelyje skambės akordeonininko Martyno Levickio ir jo suburto kamerinio ansamblio „Mikroorkéstra“ programa „Music for a while“, Liepos 31 d. Kauno valstybinės filharmonijos kiemelyje festivalis pristatys premjerą – Vidmanto Bartulio koncertinį projektą „Pranašystės dabarties Lietuvai“, tą patį vakarą Birštono kurhauze publikos laukia susitikimas su dainininke Asta Krikščiūnaite, pianiste Audrone Kisieliūte ir Kauno styginių kvartetu.
Rugpjūčio 1 d. Molėtų r. Dubingių Šv. Jurgio bažnyčioje skambės intriguojanti programa „Nežinomi krantai: nuo Brazilijos iki Lietuvos“, kurią klausytojams dovanos mecosopranas Renata Dubinskaitė, fleitininkas Rodrigo Calveyra, violončelininkas Lionius Treikauskas ir jo vadovaujamas Vilniaus styginių kvintetas „Intermezzo“.
Rugpjūčio 2 d. festivalis pakvies publiką į du renginius: Žiežmarių kultūros centre programą „Daina apie meilę“ atliks sopranas Ieva Goleckytė, tenoras Jurgis Jarašius ir pianistė Evelina Pilipavičiūtė-Juraškienė, o VDU Botanikos sode ispanišku temperamentu alsuojančią programą „Ant flamenko sparnų“ pristatys trys žavios atlikėjos: dainininkė Dovilė Kazonaitė, pianistė Rūta Mikelaitytė-Kašubienė ir flamenko šokėja Natalija Kovaliova.
M. Levickio ir ansamblio „Mikroorkéstra“ parengta programa – dar vienas naujų atradimų ir spalvingų aranžuočių blyksnis. Koncerte skambės originaliai interpretuojami, melodingi George Gershwino, Henry Purcello, Karlo Jenkinso, Yanno Tierseno, Jeano-Philippe Rameau ir kitų kompozitorių kūriniai. „Puikus akordeonininkas tiesiog priverčia prisėsti ir iš naujo įvertinti akordeono, kaip instrumento, gebančio išreikšti aistras bei emocijas, galimybes“ – taip apie muzikanto pasirodymus kalba užsienio spauda. Dar studijuodamas Londono Karališkoje muzikos akademijoje M. Levickis dalyvavo daugybėje muzikinių projektų, bendradarbiavo su įžymiausiais orkestrais. Soliniai atlikėjo rečitaliai skambėjo garsiausiose Anglijos ir Lietuvos koncertų salėse. Garsi įrašų kompanija Decca Classics išleido debiutinį M. Levickio albumą, kuris Jungtinės Karalystės akademinės muzikos reitinguose pakilo į pirmąją vietą. Prieš penkerius metus įkurtame styginių instrumentų ansamblyje „Mikroorkéstra“ groja talentingi jaunieji Lietuvos muzikantai. Dauguma jų – žinomų Lietuvos bei tarptautinių orkestrų artistai. Ansamblis su M. Levickiu koncertavo Vokietijoje, Italijoje, Korėjoje ir Kinijoje.
Metų pradžioje amžinybėn iškeliavęs V. Bartulis tarp Lietuvos kompozitorių išsiskyrė produktyvumu, žanriniu universalumu, stilių bei manierų įvairove. Baigiantis devintam praeito amžiaus dešimtmečiui pasirodė netikėti V. Bartulio eksperimentai, susiję su instrumentinio teatro žanru. Per ilgus metus sukaupta teatro kompozitoriaus patirtis paskatino kompozitorių imtis savarankiškos efektingų siurrealistinių, makabriškai ironiškų dramų režisūros. Koncertas „Pranašystės dabarties Lietuvai“ – simbolinis kompozitoriaus atsisveikinimas, kuriame gausu V. Bartuliui būdingos ironijos, grotesko, šmaikštaus požiūrio į supančią aplinką bei visaapimančio lyriškumo. Didžiulį publikos pripažinimą pelnę kompozitoriaus V. Bartulio projektai „Taip, Donelaiti!“ ir „Taip niekas tavęs nemylės“ pagaliau sulaukė tęsinio. Deja, šis tęsinys – paskutinė tokių koncertinių projektų serijos grandis. Koncerte, skambant Kauno valstybinio choro atliekamoms V. Bartulio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Vaclovo Augustino, Fausto Strolios, Algimanto Bražinsko, Laimio Vilkončiaus bei Galinos Savinienės chorinėms dainoms, liesis išraiškingojo aktoriaus Dainiaus Svobono interpretuojami tekstai, šmaikščiai apžvelgiantys lietuvio būdą ir jo transformacijas, įvykusias per tris paskutinius dešimtmečius ar netgi ištisą šimtmetį. Tekstams panaudota medžiaga iš leidykloje „Tyto alba“ išleistos Gedimino Kulikausko knygos „Lietuvio kodas“. Chorui diriguos kolektyvo įkūrėjas, profesorius Petras Bingelis. Įėjimas į koncertą nemokamas.
Unikaliu koloritu ir nesumeluotu šarmingumu alsuojančioje programoje „Prancūziškais motyvais“ skambės prancūzų romantiko Ernesto Chaussono, vos dvidešimt ketverius metus gyvenusio belgų kūrėjo Guillaume‘o Lekeu, ryškiausio prancūzų kompozitorių „šešeto“ atstovo Franciso Poulenco, iš Venesuelos kilusio klasikinių prancūziškų dainų autoriaus Reynaldo Hahno bei Vidmanto Bartulio vokaliniai ir instrumentiniai kūriniai. A. Krikščiūnaitė – Lietuvos nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatė, sukūrusi ne vieną įsimintiną vaidmenį Lietuvos ir užsienio muzikiniuose teatruose. Jos repertuare vienodai svarbūs operos, oratorijos, kantatos bei dainos žanrai: ji dainuoja įvairių stambios formos kūrinių solo partijas, koncertuoja su simfoniniais ir kameriniais orkestrais. Ypač žaviai skamba dainininkės interpretuojama kamerinė muzika. A. Kisieliūtė – nuolatinė A. Krikščiūnaitės scenos partnerė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja. Atlikėja gastroliavo daugelyje pasaulio šalių, nuolat dalyvauja prestižiniuose tarptautiniuose muzikos festivaliuose, darbuojasi tarptautinių muzikos atlikėjų konkursų vertinimo komisijose. Kauno styginių kvarteto, kuriame šiuo metu griežia Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas), Aistė Mikutytė (II smuikas), Eglė Lapinskė (altas) ir Saulius Bartulis (violončelė), gerbėjai neabejoja, kad kiekviena kolektyvo parengta programa pažers naujų kamerinės muzikos perlų. Per daugiau nei tris gyvavimo dešimtmečius kolektyvas surengė virš dviejų tūkstančių koncertų įvairiose Lietuvos ir užsienio salėse, išleido keliolika kompaktinių plokštelių.
Projektas „Nežinomi krantai: nuo Brazilijos iki Lietuvos“ įkvėptas tikros istorijos: brazilo ir lietuvės, fleitininko ir dainininkės susitikimas baroko muzikoje, apjungiančioje tiek Lotynų Amerikos temperamentą, ritmus, improvizacijas, tiek šiaurietišką lyriškumą bei kontempliatyvumą. Per du tolimus kontinentus, pietietišką ir šiaurietišką kultūras, susijungiančias universalioje muzikos kalboje, klausytojus ves išraiškingi muzikologo Viktoro Gerulaičio komentarai. Įėjimas į koncertą nemokamas. R. Calveyra mokėsi groti išilgine fleita, obojumi, smuiku, fortepijonu bei kornetu. Jo studijų kelias driekiasi nuo Brazilijos ir Argentinos iki Šveicarijos bei Vokietijos. Dar ir šiuo metu kelias nesibaigia – atlikėjas rašo muzikologijos daktaro disertaciją Sorbonos universitete. Apie pamiltą išilginę fleitą atlikėjas kalba: „Klasikinės muzikos atstovai išilginę fleitą supranta kaip mėgėjų instrumentą. Mano nuomone, tai klaidingas požiūris. Išilginė fleita yra vienas seniausių instrumentų. Anksčiau ji buvo mažai naudojama dėl garso stiprumo galimybių, XX a. ji vėl atgavo reputaciją dėl plataus senosios muzikos repertuaro.“ R. Dubinskaitė – profesionali dailėtyrininkė ir dainininkė. Apie baroko muziką atlikėja kalba taip: „Tai buvo radikalių jausmų epocha. Barokas tiesiog praplyšta jausmais.
Regis, vienoje arijoje telpa rojaus, palaimos jausmas ir kritimas į pragarą, pyktis, kerštas, skausmas, pagieža – taip stipriai išreikštų emocijų neturi jokia kita muzika“. Violončelininkas L. Treikauskas – aktyvus muzikantas, daugelio muzikinių projektų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje dalyvis. Jo įvairiais muzikiniais stiliais kuriami ir aranžuojami kūriniai skamba televizijos ir radijo laidose, įrašomi į kompaktines plokšteles, dažnai atliekami koncertuose. L. Treikausko vadovaujamas Vilniaus styginių kvintetas „Intermezzo“, pasak pačių ansamblio narių – mažas kamerinis orkestras, turintis platų diapazoną, suteikiantį galimybę groti įvairių žanrų muziką. Visi ansamblio muzikantai ieško naujų formų ir spalvų grodami ansamblyje ir suteikia subtilų skambėjimą pačiai įvairiausiai muzikai.
Romantiško vokalinės muzikos vakaro „Daina apie meilę“ metu skambės arijos ir duetai iš Giacomo Puccini, Giuseppe Verdi, Imre Kalmano, Johanno Strausso, Leonardo Bernsteino operų, operečių bei miuziklų, taip pat – Ennio Morricone bei Giedriaus Kuprevičiaus kamerinio žanro vokalinės miniatiūros. Įėjimas į koncertą nemokamas. Sopranas I. Goleckytė – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, aktyviai koncertuojanti tiek Lietuvoje, tiek Europos šalyse, kurianti ryškius pagrindinius vaidmenis. Jos sutuoktinis J. Jarašius – aktyviai koncertuojantis dainininkas, tapęs ne vieno konkurso laureatu, sukūręs keletą vaidmenų Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, dažnai kviečiamas vaidinti ir dainuoti įvairiuose muzikiniuose, dramos, šokio spektakliuose, projektuose. Dainininkams akompanuosianti E. Pilipavičiūtė-Juraškienė yra baigusi fortepiojono ir dainavimo studijas. Jos aktyvų muzikinį gyvenimą liudija iškovoti apdovanojimai konkursuose, dalyvavimas meistriškumo kursuose bei festivaliuose.
Programa „Ant flamenko sparnų“ – tai temperamentingi ispaniško gyvenimo paveikslai, magiškai užburiančios Fernando Obradorso, Francisco Asenjo Barbieri, Manuelio de Falla bei Georgeso Bizet kūrinių melodijos, svaiginantys ritmai, perteikiami balsu ir šokėjos kūno plastika. Ispaniškos muzikos spinduliuojama aistra nuo seno žavi įvairių tautų kompozitorius, jos ritmai vilioja ir kitų sričių menininkus: dailininkus, atlikėjus, šokėjus. Ne veltui prancūzų kompozitorius G. Bizet, įkvėptas ispaniškos muzikos kolorito, sukūrė vieną dažniausiai teatro scenose statomų kūrinių – operą „Karmen“, kurios arijos taip pat skambės šioje programoje. Dainininkė D. Kazonaitė pelnė „Metų vilties“ titulą Lietuvos nacionalinio operos ir baleto skelbiamose atlikėjų nominacijose, kuria vaidmenis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ inscenizacijose, talentingą atlikėją dažnai galima išvysti ne tik operos scenoje, bet ir kamerinės muzikos programose ar koncertuojant su orkestrais. Viena pagrindinių pianistės R. Mikelaitytės-Kašubienės veiklos krypčių – bendradarbiavimas su dainininkais, propaguojant kamerinę-vokalinę muziką. Ji ypač domisi vokiečių dainos meistrų kūryba, verčia dainų tekstus į lietuvių kalbą, rašo straipsnius muzikinės kultūros temomis, rengia muzikinius projektus su įvairių sričių menininkais. Šokėja N. Kovaliova – Sankt Peterburgo valstybinio kultūros instituto absolventė, baletmeisterė-choreografė, daug metų šokusi ansamblyje „Lietuva“ bei Andželikos Cholinos režisuotuose spektakliuose.
