Rūbai atspindės istoriją
Muzikos istorijoje Richardas Wagneris žinomas kaip leitmotyvų muzikos dramaturgijoje pradininkas. Anot S. Straukaitės, tiek operos „Skrajojantis olandas“ kostiumuose, tiek scenografijoje leitmotyvu taps laikmetis ir pats elingas. Penktoji ir viena iš dažniausiai pasaulio teatruose statomų R. Wagnerio operų pirmą kartą Lietuvoje skambės ten, kur pati aplinka audrina žiūrovų vaizduotę – tarpukariu Klaipėdoje veikusios Pauliaus Willy Lindenau laivų statyklos komplekso elinge. Operos „Skrajojantis olandas“ atsiradimo istorija vystėsi šimtmečiu anksčiau ir yra glaudžiai susijusi su Baltijos pajūriu.
„Spektaklio rūbai ir scenografija pabrėš 1940-uosius, įsibėgėjančio Antrojo pasaulinio karo laikmetį: juo grindžiama pastatymo estetika. Moterų rūbų linija turi savo spalvinį kodą: kostiumuose vyrauja šviesios, švelnios spalvos, nors moterys ir vilki vyriškais darbiniais rūbais. Vyrai jūreiviai – rūstūs, tad jų rūbų linija tamsesnių spalvų, tarsi pabrėžianti kuriamų personažų charakterius.
Išskirtiniai solistų rūbai akcentuoja veikėjų siužetinį įvaizdį: pavyzdžiui, Zenta – šviesi, skaisti, jai konstrastuojantis Olandas – juodas, niūrus. Tamsios ir Olando komandos baidyklės, bet jos turi savo atskirą „virvinių“ rūbų liniją. Kiekvienas spektaklio siužeto vingis pabrėžiamas spalviškai. Patys rūbai – istoriški, bet ir fantazijos elementams juose palikta erdvės. Rūbų sendinimas kurs subtilų vaizdinį su daugybe atspalvių bei leis įsijungti vaizduotei, išvysti viską savaip. Bet rūbai pabrėš niūrią operos herojų kasdienybę“, – pasakoja kostiumų ir grimo dailininkė S. Straukaitė.
Elingas diktuoja sąlygas
Kūrėja pasakoja, kad Klaipėdos senasis elingas ne tik įkvepia, bet ir neleidžia atsipalaiduoti. Opera bus pristatyta atvirame lauke, o pajūrio orų tiksliai numatyti neįmanoma. „Gali tvieksti saulė, bet gali būti liūtis. Mano kuriami rūbai turi tikti kiekvienu atveju: teks įsiteikti visiems orams. Sudėtinga, bet labai įdomu. Kuriame atsižvelgdami į gamtos stichijas, kurios susilies su galinga R. Wagnerio muzika bei padės ją atskleisti. Juk ši muzika ir gimė akivaizdoje su Baltijos jūra, tad simboliška, kad opera pristatoma prie vandens“, – akcentuoja S. Straukaitė.
Sendins lyg „Černobylyje“
Opera „Skrajojantis olandas“ – didžiulis projektas, kuriam prireiks daugiau nei 100 kostiumų. Specialiai rūbų sendinimui pakviesta kostiumų dailininkė Neringa Matuzaitė, kurią rekomendavo garsi kostiumų kūrėja Daiva Petrulytė. Jos buvo Lietuvoje filmuoto HBO mini serialo „Černobylis“ kūrybinės grupės narės – kostiumų dailininkės Odile Dick-Mireaux iš Didžiosios Britanijos asistentės. Šis serialas pelnė 10 „Emmy“ apdovanojimų, o buvo nominuotas net 19-ai. Kostiumų dailininkų komanda taip pat atsidūrė tarp nominantų. Smagu, kad Lietuvoje turim tokių profesionalų.
„Vienas svarbiausių „Skrajojančio olando“ režisierių prašymų buvo toks, kad kostiumai būtų sendinami, neatrodytų kaip ką tik pasiūti. Rūbų daug, tad pluša visa Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro siuvykla. Noriu pagirti, kad jos darbuotojai dirba atsidavę, tad dirbti čia vienas malonumas. Prireiks ir daugybės batų, aksesuarų. Vyksta spartus ir didingas kūrybinis procesas“, – visų paslapčių nelinkusi atskleisti S. Straukaitė.
Opera – laisvė fantazijai
Įdomu, kokie pastatymai labiau įkvepia garsią kūrėją: dramos ar operos? „Dramoje kartais įdomiau, nes ten vaidinantys aktoriai paslankesni, mobilesni. Bet dramos teatre dabar dažniau sukama į realistinį natūralumą: niekas nebenori kūrybinių eksperimentų. Todėl operose dažniau galiu sau leisti fantazuoti, pasireikšti kaip kūrėja. Opera mane žavi ir savo apimtimi: reikia daug kostiumų ir jie turi būti labai išraiškingi. Literatūra, pagal kurią dirbame, mane inspiruoja ir pakylėja, sužadina kūrybines galias. Visgi mano darbas reikalauja taikytis prie režisieriaus ir atliepti jo sumanymus“, – pripažįsta S. Straukaitė.
Kūrėja tikina, kad operos „Skrajojantis olandas“ premjeros laukia su dideliu nekantrumu ir pakilia nuotaika: „Norisi savo darbą pristatyti kuo plačiau. Mums, kūrėjams, reikia publikos, o publikai, net neabejoju, – mūsų. Būtina susitikti, pasirodyti, bendrauti. Visiems jau nusibodo televizija ir įrašai. Norisi gyvo garso, realios aplinkos, tuoj tuoj užgimsiančio stebuklo laukimo. „Skrajojantis olandas“ bus įspūdingas – atviroje aikštelėje su puikiu vaizdu ir įstabiu garsu. Jaudulys, laukiant operos, yra nežinia, bet viską nugali džiaugsmas ir jo labai daug“.
KVMT inf.
