Liepos 1-4 dienomis Palangos gintaro muziejuje vyks kūrybinės dirbtuvės, kuriose savo meistriškumu dalinsis menininkai Marytė Dominaitė, Dovilė Žydelienė, Eglė Čėjauskaitė-Gintalė, tautodailininkas Albertas Bukauskas, o įžvalgas apie gintaro dizaino kismą pateiks dailėtyrininkė Lijana Natalevičienė.
Paroda baigiamas 2015 m. pradėtas tęstinis projektas, kuriuo Palangos gintaro muziejuje aktualizuojamos Lietuvos gintaro dizaino tradicijos: pristatyta Felikso Daukanto, Kazimiero Simanonio, Petro Balčiaus ir Eglės Čėjauskaitės-Gintalės kūryba. Pirmųjų trijų menininkų retrospektyvos aprėpė Lietuvos juvelyrikos ištakas ir raidą, o E. Čėjauskaitės-Gintalės autoriniuose darbuose gintaro dizaino tradicijų tąsa suskambėjo moderniai ir šiuolaikiškai – jos juvelyrikos kūriniai atveria konceptualias idėjas su giliu filosofiniu pamatu.
Paroda „Saulės akmens metamorfozės“ – logiškas ciklo užbaigimas. Lietuvos juvelyrai, savo kūrinius eksponuojantys užsienio parodose ir pelnantys apdovanojimus tarptautiniuose konkursuose, plačiajam žiūrovų ratui Lietuvos pajūrio regione beveik nepažįstami. Tad šiuo projektu Lietuvos nacionalinis dailės muziejus teigia norįs pristatyti užsienyje Lietuvą garsinančius autorius ir kartu paneigti nusistovėjusius stereotipus, kad gintaras nebemadingas, nešiuolaikiškas ir pamirštas.
Parodos dalyvių darbai apima plačią galimų šiuolaikinių požiūrių į gintarą paletę, atskleidžia gintaro derinimo su kitomis medžiagomis subtilybes, kurios savo įtaigiu lakoniškumu žavi užsienio šalių atstovus. Parodoje norima parodyti, jog nepaisant to, kad šalyje gintaro žaliava dažniausiai įvežtinė, Lietuvos dizaino tradicija yra išplėtota iki tarptautinio lygio ir neretai – pirmaujanti.
Parodos ekspoziciją, kaip nurodoma Lietuvos nacionalinis dailės muziejaus pranešime, sudaro 20-ies autorių darbai. Papuošalų ir objektų kompozicijose naudotas gintaras – nuo minimalistinio iki sudėtingo įvairių medžiagų derinio gintaro svarbai išskirti.
Kolekciją sudaro įvairių laikotarpių, tačiau pabrėžtinai skirtingi darbai, laužantys stereotipinį gintaro naudojimo suvokimą kūryboje. Naujos idėjos gimė 1990 m. kūrybiniame simpoziume Palangoje. Su Lietuvos laisvės atgimimu atgimė ir gintaras – naujas požiūris į „Lietuvos auksą“ atsispindėjo 1991 m. surengtoje pirmoje nepriklausomoje Lietuvoje juvelyrų parodoje „Gintaras kitaip“. Parodoje „Saulės akmens metamorfozės“ eksponuojami ir minėtos parodos dalyvių – Sigito Virpilaičio, Birutės Stulgaitės, Marytės Gurevičienės, Solveigos ir Alfredo Krivičių – kūriniai. Lyginant jų tuometinius darbus su naujais, išryškėja daugialypės prasmės, kartais dirbinys tampa vien estetiškai pagaviu vaizdiniu, atsiribojant nuo reprezentatyvinės gintaro funkcijos, stengiamasi pažvelgti į jį žaismingai, originaliai: gintaras tampa ne vien tradicijos ir etnokultūros „gelbėtoju“, kurio nešiojimas jaunosios kartos dažnai traktuojamas kaip atsibodusi prievolė, bet originaliu, lanksčiu ir universaliu naujo dizaino atributu.
Paroda veiks iki lapkričio 30 d.
