Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymą kviestinis solistas vadina unikaliu, nes pirmą kartą gyvenime jam teks dainuoti šalia istorinio laivų elingo įrengtoje scenoje. Anksčiau A. Švilpai jau yra tekę dainuoti dešimtyje skirtingų „Skrajojančio olando“ pastatymų Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje ir Lietuvoje. Lietuvį Europos publika įsiminė dėl jo ypatingai sodraus ir spalvingo tembro balso, puikios dikcijos ir impozantiškos vaidybos, kuria A. Švilpa prikausto dėmesį kiekvieno pasirodymo metu.
Ypatinga vieta
„Pastatymas bus išskirtinis. Ypatinga scena, ypatingas spektaklis. Ir aš čia jausiuosi ypatingai, – pasakoja A. Švilpa apie būsimą „Skrajojančio olando“ premjerą. – Iki šiol visus šios operos spektaklius dainavau scenose ir nė karto – laivų prieplaukoje, kaip bus Klaipėdoje. Man patinka senojo elingo energetika, nes šalia, Pilies uoste, laikau ir savąjį laivą. Tiesa, kartą esu dainavęs Olandą stovėdamas vandenyje: scena juo buvo pripildyta iki kelių. Ir choras, ir solistai spektaklio metu braidė. Toks pastatymas buvo Prancūzijoje, o paskutinis jo spektaklis buvo tiesiogiai transliuojamas į 40 didžiausių šios šalies miestų. Specialiai tam buvo pastatyti didžiuliai projektoriai. Vienas jų stovėjo Paryžiuje, netoli Eifelio bokšto“.
Garsus operos solistas neslepia, kad Olandas – viena jo mėgstamiausių partijų. „Apskritai daug dainuoju R. Wagnerio muzikos, pavyzdžiui, atlieku Votano partiją jo operų tetralogijoje „Nibelungo žiedas“, garsėjančioje savo ilgiu ir sudėtingumu. Kitas išskirtinumas – beveik visi mano įkūnijami personažai yra arba mistiniai veikėjai, arba taip vadinami „blogiukai“. Man tokie vaidmenys patys įdomiausi. Juose pavyksta labiau atsiskleisti, aš šiuos personažus jaučiu. Tik nesupraskite, kad aš ir gyvenime demonas: man patinka scenoje būti kitokiam“, – tikina A. Švilpa.
Subrendęs R. Wagnerio muzikai
Apie R. Wagnerio muziką sakoma: kuo daugiau klausai, tuo daugiau atrandi. Žmonės netgi buriasi į jos žinovų ir mylėtojų draugijas.
A. Švilpa aiškina, kad visos R. Wagnerio operų partijos sudėtingos atlikti, nes šio kompozitoriaus muziką atlieka dvigubai, o kartais ir trigubai daugiau orkestro muzikantų nei įprasta. „Kai didelis orkestras, ir dainuoti turi atitinkamai. Ne veltui R. Wagnerio operų atlikėjai laikomi scenos „sunkiasvoriais“. Dar prieš 30–40 metų R. Wagnerio muziką atlikdavo solidžia kūno mase galintys pasigirti dėdės ir tetos. Dabar tarp solistų priimta, kad svorio nereikia turėti, svarbu dainuoti. Nesigirdi – na ir nereikia, balsą „padėjai“ – nieko tokio, ateis kitas...“, – sako A. Švilpa, šiuo metu išgyvenantis savo, kaip operos boso, aukščiausią brandą.
„Pagal balso brandos teorijas dabar turėčiau pradėti dainuoti tai, ką iš tiesų dainuoju jau dešimt metų. Pradėjau per anksti... Profesionalai tvirtina, kad R. Wagnerio kūriniuose solistas gali rimtai dainuoti nuo 50 metų. Kitąmet man sukaks 50“, – akcentuoja dainininkas.
Darbų neišvengs net vasarą
Skrajojančio olando mylimąja Zenta Klaipėdoje taps Sandra Janušaitė. „Kartu su ja esame daug dainavę. Sandra trejus metus dirbo Esene, kur turėjome bendrų pastatymų. Ne kartą dainavome operoje „Skrajojantis olandas“ Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. S. Janušaitė – ne tik labai gera dainininkė, bet ir fantastiška kolegė. Ji turi gražų ir galingą balsą, puikiai jaučia savo partnerį scenoje, tad dirbti su ja – vien džiaugsmas“, – gerų žodžių kolegei negaili A. Švilpa.
Jo planus leisti balsui per vasarą pailsėti sujaukė pandemija: pavasariui planuoti koncertai ir spektakliai vyksta dabar. „Negaliu pavesti rengėjų. Liepos 6-ąją turėsiu koncertą Kaune, paskui dainuosiu Mefistofelį „Vilnius City Opera“ Charles'io Gounod „Fausto“ spektakliuose Vilniaus universiteto kieme. Lėktuve gali susėsti 250 žmonių vienas prie kito, o koncertų salėse būtų nesaugu... Bet tokios taisyklės visur, visame pasaulyje“, – apgailestauja pašnekovas.
A. Švilpa dažniausiai pasirodo Vokietijoje, bet jo balsą galima išgirsti ir kitų Europos šalių operos scenose. „Europoje nebeliko valstybių, kuriose man nėra tekę dainuoti. Keletą kartų gastroliavau ir Japonijoje. Bet esu žmogus, kuris geriausiai jaučiasi namuose su savo šeima. O jei mes visi kartu esame Lietuvoje, tai dar geriau“, – neabejoja jis.
Su Olandu geriau nejuokauti
Skrajojantis olandas, kaip žinia, buvo laivo kapitonas. A.Švilpa taip pat turi laivavedžio pažymėjimą. Klaipėdos Pilies uoste laikomas jo 9 m ilgio amerikietiškas greitaeigis motorinis kateris „Figaro“.
„Norėjau pavadinti „Skrajojančiu olandu“, bet mano tėvas, kuris visą gyvenimą dirbo jūreiviu, yra prietaringas. Jis man sakė: „Žinai, kaip Skrajojančiam Olandui baigėsi?..“ Ir nusprendėme su likimu verčiau nejuokauti. Taip sutapo, kad tuo metu buvome netekę prancūzų buldogo Figaro, kuris su mumis gyveno 14 metų. Ir nusprendėme įamžinti augintinio atminimą jo vardu pavadindami laivą. Juk Figaras – linksmuolis, bėgantis šen ir ten. Mums tokio linksmo laivo ir reikėjo“, – tikina solistas.
KVMT inf.
A.Švilpos dosjė
Nuo 1997 m. bosas-baritonas Almas Švilpa yra „Aalto“ muzikinio teatro Esene solistas. Jis yra
sėkmingai pasirodęs Vienos valstybinėje operoje ir Vienos liaudies operoje, Zalcburgo festivalyje, Maskvos didžiajame teatre, Berlyno Vokiečių operoje, Drezdeno, Diuseldorfo, Štutgarto, Hanoverio, Kelno, Miuncheno, Ciuricho, Ženevos, Kopenhagos, Liono, Reno, Nanto, Antverpeno, Gento, Sankt Galeno ir kitų miestų teatrų scenose. Lietuvoje dažnai pasirodo LNOBT ir „Vilnius City Opera“ spektakliuose.
Dainininko repertuare – ir populiariausi, ir retai atliekami boso vaidmenys: Olandas (R. Wagnerio „Skrajojantis Olandas“), Jonas Krikštytojas (R. Strausso „Salomėja“), Skarpija G. Pucinni „Toska“, Mefistofelis (Ch. Gounod „Faustas“), Orestas (R. Strausso „Elektra“), Don Bazilijus (G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“), Didysis inkvizitorius (G. Verdi „Don Karlas“), Sparafučilė (G. Verdi „Rigoletas“), Figaras (W. A. Mozarto „Figaro vedybos“), Votanas (R. Wagnerio tetralogija „Nibelungo žiedas“), Zacharijas (G. Verdi „Nabukas), Kunigaikštis Igoris (A. Borodino „Kunigaikštis Igoris”), Farlafas (M. Glinkos „Ruslanas ir Liudmila“) ir kt.
